Andrius pasuko raktą ir atidarė duris, pro kurias keleiviai niekada nepatenka.
Už jų — maža, paprasta patalpa. Metalinė. Vėsi. Tokia tyli, kad girdisi variklių dundesys už sienos. Kelerius metus dirbęs kruiziniuose laivuose, jis prie tokių erdvių priprato. Keleiviai apie jas net nenutuokia — o jų kiekviename dideliame laive yra bent dvi. Viena skirta gyviesiems. Kita — ne.
Ko brošiūros nerodo
Blizgančiame kruizinio laivo pasaulyje su baseinais ir bufetais slypi dvi patalpos, kurių nėra jokioje reklamoje: areštinė ir laivo morgas.
„Pirmą kartą pamatęs nustebau ne mažiau nei tu dabar”, — nusijuokė Andrius. Areštinė — nedidelis, rakinamas kambarys žemutiniame denyje netoli saugumo tarnybos. Morgas — šalta, nerūdijančio plieno patalpa netoliese.
Abi jos slepiamos ne dėl paslapties. Dėl atmosferos. Tūkstančiai žmonių atostogauja, ir niekas nenori praeidamas užkliūti už tokių durų.
Kodėl laivui iš viso to reikia
Čia ir slypi tikroji priežastis, kurią suvokus laivas atrodo visai kitaip.
Kruizinis laivas — tai plaukiantis miestas. Keli tūkstančiai žmonių. Ir kartais kelias paras nutolęs nuo artimiausio uosto.
Vandenyno viduryje nepaskambinsi policijai. Neatvažiuos greitoji. Nėra kur nuvežti nei pavojingo žmogaus, nei mirusiojo. Todėl laivas privalo turėti viską savyje — savo teisėtvarką ir savo tylias patalpas rimčiausiems atvejams.
„Kapitonas jūroje turi valdžią, kokios krante neturi niekas. Bet kartu ir atsakomybę už kiekvieną”, — ramiai paaiškino Andrius.
Kaip viskas vyksta iš tikrųjų
Į areštinę žmogus patenka ne už triukšmą. O kai kyla reali grėsmė — muštynės, grasinimai, atsisakymas paklusti įgulai. Sulaikymas trumpas ir prižiūrimas, o uoste asmuo perduodamas vietos pareigūnams.
Morgas veikia dar tyliau. Kruizuose keliauja daug vyresnio amžiaus žmonių, tad mirtis dėl natūralių priežasčių — reta, bet numatoma tikimybė. Medikai patvirtina, kūnas pagarbiai perkeliamas ir laikomas iki uosto, kad artimieji galėtų atsisveikinti krante.
Denyje virš to niekas nieko nepastebi. Muzika groja. Bufetas atviras. Kelionė tęsiasi.
Kitą kartą, žiūrėdamas į putojantį baseiną viršutiniame denyje, gali prisiminti, kad po kojomis slypi visai kitokia, tylesnė laivo pusė. Ne baisi. Tiesiog atsakinga — tokia, kokios reikia, kai keli tūkstančiai gyvenimų kelias paras plaukia toli nuo kranto.
