Senelė visada sakydavo: „Kalnai — ne turtingųjų reikalas. Kalnai priima visus.” Augau su šia fraze ausyje ir niekada jos nekvestionavau. Bet kai pradėjau planuoti kelionę į Zakopanę su dviem vaikais ir žmona, skaičiuoklė rodė ką kita. Viešbučiai. Keltuvas. Terminiai baseinai. Restoranai. Atrodė, kad kalnai priima visus — bet ne visų pinigines.
Tada nuvažiavau. Ir supratau, kad senelė buvo teisi.
Nakvynė: nuo svečių namų iki penkių žvaigždučių
Zakopanėje apgyvendinimas prasideda nuo 25–40 eurų už naktį dviems svečių namuose — lenkiškai „pokoje gościnne.” Tai paprasti, švarūs kambariai su virtuvėle, dažniausiai šeimos name. Toliau nuo centro — pigiau. Arčiau Krupówki gatvės — brangiau.
Trijų žvaigždučių viešbutis su baseinu ir sauna — apie 65–70 eurų už naktį. Keturių žvaigždučių — nuo 100 eurų. Penkių žvaigždučių „Radisson” — apie 115 eurų, bet ten jau siūlomas SPA, konsjeržas ir slidinėjimo įrangos saugykla.
„Mes pasirinkome trijų žvaigždučių vilą už 55 eurus,” paaiškino Algirdas, kurio šeimą sutikau Krupówki gatvėje. „Vaikai maudosi baseine, mes einame į kalnus. Vakare grįžtame ir mokame mažiau nei Palangoje piko metu.”
Maistas: paragonų siaubas — mitas
Lenkų spauda mėgsta rašyti apie „paragony grozy” — šokiruojančias sąskaitas Zakopanės restoranuose. Bet realybė kitokia. Dienos pietų rinkinys Krupówki gatvėje — zupa ir pagrindinis patiekalas — kainuoja apie 40 zlotų. Tai maždaug 9 eurų.
Pierogi — 20–25 zlotų, apie 5 eurus. Didelis alus — 10 zlotų, vos 2,3 euro. Kava — 7 zlotų.
„Gdansko senamiestyje už 40 zlotų gausi tik arbatą ir sriubą,” ramiai pasakė Algirdas. „Čia už tą sumą pavalgysi visą dieną.”
Yra ir pigesnis variantas — šalia Krupówki veikia valgykla mokykloje. Dviejų patiekalų pietūs — 25 zlotų, apie 5,80 euro. Tiesa, tik keturi staliukai. Eilė būna.
Pramogos: ką gauni už tuos pinigus
Funikulierius į Gubaluvkos kalną — apie 40 zlotų aukštyn ir žemyn, tai maždaug 9 eurai. Panorama nuo viršaus — Tatrai kaip ant delno. Zakopanė apačioje atrodo kaip žaislinių namelių kaimelis. Gubaluvkoje veikia ir nusileidimo rogėmis trasa — vaikai dievina, suaugusieji irgi neatsispiria.
Plaustas Dunajeco upe — apie 80–100 zlotų, apie 20–23 eurai. Dvi valandos mediniais tradiciniais plaustais tarp uolų sienų. Plausto pienbrodiai vilki tautiniais rūbais, pasakoja legendas — lenkiškai, bet gestai ir vaizdai universalūs. Terminiai baseinai — nuo 50 zlotų, apie 12 eurų.
Ir pats Tatrų nacionalinis parkas. Įėjimo bilietas — 8 zlotų. Mažiau nei du eurai. Už tai gauni priėjimą prie vienų gražiausių takų Europoje. Bilietus galima nusipirkti iš anksto internetu per parko svetainę arba programėlę — sezono metu tai ypač aktualu, nes prie Morskio Oko kasų susidaro eilės.
Palyginimui: Druskininkų vandens parkas kainuoja apie 15–20 eurų suaugusiajam. Terminiai baseinai Zakopanėje — pigesni ir su kalnų panorama. Anykščių lajų takas — 8–10 eurų. Tatrų nacionalinis parkas — mažiau nei du eurai. Skaičiai kalba patys.
Kelionė automobiliu — pagrindinė taupymo paslaptis
Dauguma lietuvių į Zakopanę važiuoja nuosavu automobiliu. Atstumas nuo Vilniaus — apie 800 kilometrų. Lenkijos greitkeliai per pastaruosius metus pastebimai pagerėjo — dalis kelio dabar autostrada, kur galima važiuoti šimtu keturiasdešimt. Kuro išlaidos — apie 80–100 eurų į abi puses. Kelių mokesčiai — minimalūs.
Organizuotos kelionės autobusu — nuo 250 eurų asmeniui su nakvyne ir pusryčiais. Bet automobiliu šeima iš keturių sutaupo trečdalį ir gauna laisvę rinktis savo tempą. Nori sustoti pakeliui Krokuvoje? Sustoji. Nori grįžti per Varšuvą? Grįžti.
„Mes sustojome pakeliui abiem kryptimis,” paaiškino Algirdas. „Krokuvoje — Vavelis, senamiestis, vakarienė. Tai jau ne kelionė — tai maršrutas.”
Ir svarbus niuansas — parkavimas Zakopanėje. Prie Krupówki gatvės automobilių stovėjimas brangus ir ribotas. Geriau pasirinkti viešbutį su nemokamu parkingu šiek tiek toliau nuo centro. Dauguma vilų ir svečių namų tokią vietą turi.
„Kitą kartą važiuosime ilgiau,” pridūrė Algirdas ir nusišypsojo. „Savaitė kalnuose kainuoja mažiau nei keturios dienos prie Lietuvos jūros. Ir ten kalnai. Tikri kalnai, kurie priima visus.”
Ir senelė būtų pritarusi.
