Kroatijos Krko sala lietuviams gerai pažįstama: tiltas iš žemyno, paplūdimiai prie Baškos, kempingai prie Punato. Tačiau šiaurės rytinėje salos pakrantėje yra vieta, kurią dauguma turistų pravažiuoja nė nežinodami. Ant beveik 50 metrų aukščio kalkakmenio uolos virš Adrijos jūros prigludęs Vrbnikas – viduramžių miestelis, kuriame yra viena siauriausių gatvių pasaulyje.
Gatvė, kurioje prasilenkti neįmanoma
Ji vadinasi Klančić. Siauriausioje vietoje ji tėra 40 centimetrų pločio – tiek, kiek suaugusio žmogaus pečiai. Namų sienos čia suartėja taip, kad atrodo, jog tuoj susilies, o eiti tenka beveik šonu.
Tai ne turistams sukurtas triukas. Klančić – tiesiog senojo Vrbniko tankumo liudijimas. Ant uolos viršūnės buvo mažai vietos, o gyventojams reikėjo slėptis už sienų, todėl namai statyti vienas prie kito, skirtinguose aukščiuose, sujungti arkomis ir laiptais. Vietos padavimai Klančić sieja su nykštukais, kurie esą gyveno šiose vietose. Turint omenyje gatvės plotį, legenda skamba visai logiškai.
Miestelis, kuris auga iš uolos
Iš tolo Vrbnikas atpažįstamas iš Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios varpinės. Aplink ją namai tarsi glaudžiasi vienas prie kito uolos viršūnėje, todėl visas senamiestis turi beveik kūgio formą. Architektūra čia neprimeta savo valios reljefui – ji seka paskui jį.
Gatvės staiga lūžta, pasisuka, pereina į laiptus ar skliautus. Namų fasadai paprasti, su lauko laiptais ir balkonais, stogai – viduržemiškos formos. Kadangi vietos puošybai beveik nebuvo, statybininkai savo fantaziją išliejo ant kaminų: daugelis jų čia išdrožti ir dekoruoti skirtingai.
Prie bažnyčios aikštės stovi lodžija ir Frankopanų pilis. Ši galinga didikų giminė ilgai valdė Krką, o Vrbnikas buvo jų gynybos sistemos dalis. Įtvirtinimai sekė natūralų uolos kraštą. Iki šių dienų išliko jų fragmentai ir sargybos bokšto liekanos. Į senąjį miestą buvo galima patekti pro dvejus vartus – Dvera ir mažesniuosius Dverca.
Biblioteka su 300 metų senumo atlasu
Vrbniko statuto aikštėje veikia Vitezićių šeimos biblioteka. Jos kolekcija, kurią sukaupė vyskupas Ivanas Vitezićius ir jo brolis Dinko, viršija 10 000 knygų. Vertingiausias eksponatas – 1718 m. Niurnberge išspausdintas Johanno Davido Köhlerio pasaulio atlasas.
Vrbnikas svarbus ir glagolitikos istorijai. Tai seniausia slavų abėcėlė, kurią Krko saloje kunigai naudojo bažnytinėse knygose ir dokumentuose dar ilgai po to, kai kitur ją išstūmė lotynų raidės. Būtent čia 1388 m. užrašytas Vrbniko statutas – vienas seniausių kroatų teisės dokumentų.
Vynas, kurio vardas reiškia „kilnus“
Vrbniką supa vynuogynai, kuriuose auga vietinė baltųjų vynuogių veislė žlahtina. Jos pavadinimas kilęs iš senojo slaviško žodžio, reiškiančio kilnumą. Vrbnička žlahtina – lengvas, gaivus vynas, kurį verta paragauti vietoje, vienoje iš miestelio vyninių ar restoranų su vaizdu į jūrą.
Vrbnikas atsuktas į Velebito sąsiaurį. Nuo uolos atsiveria žemyno kalnų panorama, o apačioje yra miesto paplūdimys, nuo kurio geriausiai matyti, kaip senamiestis kyla tiesiai iš uolos. Dar įspūdingiau miestelis atrodo iš jūros: iš valties namai atrodo susibūrę aplink varpinę uolos viršūnėje.
Ką veikti per pusdienį
Vrbnikas nedidelis, tad jam pakanka kelių valandų. Geriausia atvykti iš ryto, kol dar nėra dienos ekskursijų autobusų, ir pradėti nuo bažnyčios aikštės. Iš ten verta pasiklysti senamiesčio labirinte, susirasti Klančić, o tada leistis žemyn į paplūdimį ir pažiūrėti į miestelį iš apačios.
Pietums – vietos restoranas su terasa virš jūros. Čia verta ieškoti Krko salos patiekalų: rankomis sukamų šurlicių makaronų su ėrienos ar jūros gėrybių padažu, vietinio avių sūrio ir alyvuogių aliejaus. Prie jų – taurė žlahtinos. Popietę galima skirti degustacijai vienoje iš vyninių.
Jei liko laiko, Vrbniką lengva sujungti su kitomis salos vietomis. Iki Baškos su vienu gražiausių Kroatijos paplūdimių – apie pusvalandis kelio, iki Krko miesto su romėniškomis sienomis – panašiai. Iš kai kurių Crikvenicos rivjeros miestelių į Vrbniką galima atplaukti ir taksi laiveliu.
Kaip nuvykti iš Lietuvos
Krkas sujungtas su žemynu tiltu, o Vrbnikas nuo jo nutolęs maždaug 28 km. Važiuojant automobiliu, reikia kirsti tiltą, sukti Krko miesto link, toliau – Punato ir Baškos kryptimi, o už Korniciaus kelias veda per miškus, vynuogynus ir alyvmedžių giraites tiesiai į miestelį.
Lietuviams, keliaujantiems savo automobiliu, tai apie 1600 km kelionė. Daugelis ją sujungia su atostogomis Istrijoje ar Kvarnerio įlankoje. Lėktuvu patogiausia skristi į Zagrebą, Triestą ar Liublianą ir iš ten nuomotis automobilį. Pačiame Krke, šiaurinėje salos dalyje prie Omišaljaus, yra ir Rijekos oro uostas, tačiau skrydžių į jį daugiausia būna vasarą.
Geriausias metas aplankyti Vrbniką – gegužė, birželis arba rugsėjis–spalis. Siauromis gatvelėmis vaikščioti maloniausia, kai nėra liepos karščių ir vasaros minių. Rudenį čia dar ir vynuogių derliaus laikas, o jūra iki spalio vidurio dažnai būna pakankamai šilta maudynėms. Tiesa, siauromis gatvelėmis geriau vaikščioti patogiais batais su gera padų sukibimu: akmenys čia nugludinti šimtmečių ir po lietaus būna slidūs.
