„Pirma išgirdau trenksmą, paskui riksmus.“ Taip lenkų turistė apibūdino akimirką, kurią netyčia užfiksavo savo telefonu Tatruose. Vaizdo įraše matyti, kaip du vyrai nekontroliuojamai krenta stačiu, apledėjusiu kalnų žlebu. Įrašas socialiniuose tinkluose išplito kaip perspėjimas visiems, kurie spalį planuoja kopti į aukštuosius Tatrus.
Kas nutiko
Nelaimė įvyko šeštadienį, spalio 3 d., apie 14 val. Kulczyńskio žlebe – stačiame tarpeklyje Aukštuosiuose Tatruose, ant juodojo tako, vedančio į garsųjį Orla Perć maršrutą.
Įrašo autorė, kurios paskyra „Instagram“ tinkle vadinasi „listy.portugalskie“, žiniasklaidai pasakojo, kad nufilmavo įvykį atsitiktinai. Ji ėjo Zawrato perėjos link, norėdama įvertinti sąlygas ir nuspręsti, ar tęsti žygį. Tuo metu išgirdo trenksmą ir krentančių žmonių riksmus, o vyrus pamatė jau slėnyje.
Šįkart viskas baigėsi laimingai: nukentėjusieji gavo nubrozdinimų, mėlynių ir susilaužė pirštą. Tatrų gelbėjimo tarnyba TOPR patvirtino, kad tą dieną gelbėtojai, be kita ko, padėjo dviem žmonėms, nukritusiems Kulczyńskio žlebe.
Tas pats savaitgalis – ir mirtini atvejai
Laimingas finalas buvo ne visur. Tą patį savaitgalį Tatruose įvyko keletas sunkių nelaimių. Šeštadienį žuvo turistas, nukritęs nuo Zawrato, o sekmadienį į ligoninę kritinės būklės pateko dar vienas žygeivis, patyręs traumą po kritimo.
Būtent dėl to įrašo autorė jį ir paskelbė – ne dėl sensacijos, o kaip perspėjimą.
Kodėl spalis Tatruose klastingas
Spalio pradžia Tatruose – vienas gražiausių, bet ir pavojingiausių laikotarpių. Slėniuose šviečia saulė, šilta, medžiai nusidažę auksu. Tačiau aukščiau, virš 1800–2000 metrų, jau guli pirmasis sniegas, kuris naktį užšąla, o dieną tampa kietas ir slidus kaip ledas.
Žiniasklaida pažymi, kad aukštesnėse Tatrų dalyse dabar sudėtingos sąlygos: kietas sniegas ir daug apledėjimo. Tai, kad žemai oras gražus, dažnai klaidina turistus ir užmigdo jų budrumą. Įrašo autorė pastebėjo, kad tą dieną dalis žmonių į aukštąsias Tatrų dalis kopė su paprastais sportiniais batais, visiškai nepasiruošę.
Ant apledėjusio šlaito sustoti po paslydimo beveik neįmanoma. Įgavus greitį, kūnas slenka tol, kol atsitrenkia į akmenis ar pasiekia lygesnę vietą. Be kačių ir ledkirčio – ir be įgūdžių juos naudoti – tokioje vietoje nėra jokių šansų sustabdyti kritimą.
Lietuviams, kurie planuoja Tatrus
Tatrai – vieni populiariausių lietuvių kalnų tikslų. Iki Zakopanės iš Vilniaus – apie 900 km, todėl daugelis atvažiuoja savaitgaliui ar ilgajam savaitgaliui. Rudenį keli dalykai ypač svarbūs:
Tikrinkite TOPR pranešimus. Tatrų gelbėjimo tarnyba ir Tatrų nacionalinis parkas skelbia aktualią informaciją apie takų būklę ir lavinų pavojų. Prieš kiekvieną žygį verta ją peržiūrėti.
Neikite aukštai be kačių. Spalį ant Rysų, Zawrato, Kozi Wierch ar Orla Perć tako reikia ne sportbačių, o tvirtų žygio batų ir bent jau lengvų kačių. Dar geriau – ledkirčio.
Orla Perć – ne rudens maršrutas pradedantiesiems. Tai sunkiausias ženklintas takas Lenkijos Tatruose net vasarą. Su sniegu ir ledu jis tampa alpinistiniu maršrutu.
Pradėkite anksti. Spalį temsta apie 18 val., o žemyn eiti apledėjusiu taku užtrunka ilgiau nei kopti.
Išsaugokite gelbėtojų numerį. Lenkijos Tatruose TOPR skambinama numeriu 985 arba +48 601 100 300, galima naudotis ir bendruoju 112. Verta įsidiegti programėlę „Ratunek“, kuri gelbėtojams perduoda jūsų buvimo vietą.
Turėkite draudimą, kuris dengia kalnų gelbėjimą. Lenkijoje TOPR pagalba nemokama, tačiau Slovakijos pusėje gelbėjimo operacija gali kainuoti tūkstančius eurų.
Kas yra Kulczyńskio žlebas
Kulczyńskio žlebas – stačias, akmenuotas tarpeklis, kuriuo juoduoju taku galima pakilti iš Czarny Staw Gąsienicowy slėnio į Orla Perć keterą. Vasarą tai sudėtingas, bet populiarus maršrutas patyrusiems žygeiviams. Rudenį ir pavasarį, kai žlebe užsilieka sniegas ir ledas, jis tampa vienu pavojingiausių Lenkijos Tatrų taškų: nuolydis didelis, sustoti po paslydimo nėra kur, o žemiau – akmenys.
Per pastaruosius dešimtmečius šiame rajone, tarp Zawrato, Kozi Wierch ir Orla Perć, įvyko daugybė nelaimių. Būtent todėl gelbėtojai kasmet ragina rudenį į šias vietas neiti be patirties ir įrangos.
Kiek kainuoja tinkama įranga
Daugeliui atrodo, kad kalnų įranga brangi, tačiau rudens žygiui užtenka nedaug. Lengvos kelioninės katės, kurios užmaunamos ant žygio batų, kainuoja apie 30–60 eurų. Jas galima įsigyti Lietuvos sporto parduotuvėse arba Zakopanėje, kur daugybė parduotuvių. Ten veikia ir įrangos nuoma: katės, ledkirčiai ir šalmai nuomojami parai už kelis ar keliolika eurų. Palyginti su gelbėjimo operacija ar traumų gydymu – tai juokinga suma.
Ką rinktis vietoj aukštųjų viršūnių
Tai nereiškia, kad spalį į Tatrus važiuoti neverta. Priešingai – žemesni maršrutai šiuo metu nuostabūs. Kościeliskos ir Chochołowskos slėniai, takas prie Morskie Oko ežero ar pasivaikščiojimas Gubałówkos keteroje leidžia mėgautis rudens spalvomis be rizikos. Kasprowy Wierch galima pasiekti keltuvu ir pasigrožėti panorama nekopiant apledėjusiais šlaitais.
Svarbiausia taisyklė paprasta: kalnai niekur nepabėgs. Jei viršuje matote sniegą ir ledą, o neturite tinkamos įrangos, apsisukti nėra gėda. Kaip rodo šio savaitgalio įvykiai, tai gali būti geriausias jūsų žygio sprendimas.
