Kiekvienas, kuris bent kartą girdėjo šį klausimą lėktuve, žino, kaip tada atrodo salonas. Stiuardesė per garsiakalbį paklausia, ar tarp keleivių yra medicinos darbuotojų. Staiga stoja tyla, žmonės ima dairytis, kas pakels ranką. Kartais nepakelia niekas.
Per neseniai įvykusį skrydį į Norvegiją ranką pakėlė tik viena moteris – lenkė Agnieszka Kolstad, jau 15 metų Norvegijoje dirbanti slaugytoja. Jos istoriją papasakojo lenkų portalas WP. Ji parodo, kaip tokios situacijos atrodo iš arti ir ką verta žinoti kiekvienam keleiviui.
„Pakėliau ranką vienintelė“
Skrydžio metu viena iš stiuardesių paklausė, ar lėktuve yra medicinos personalo. Agnieszka pasakoja, kad ranką pakėlė vienintelė.
Kai ji priėjo prie keleivio, šis buvo be sąmonės ir nereagavo nei į žodžius, nei į prisilietimus. Vyras buvo labai išbalęs, išpiltas šalto prakaito. Slaugytoja sako, kad tokiose situacijose automatiškai pradeda vertinti paciento būklę pagal schemas, kurių išmoko darbe ir mokymuose.
Kol ji rūpinosi keleiviu ir stebėjo jo gyvybines funkcijas, stiuardesės globojo išsigandusią jo žmoną ir dukrą. Vos lėktuvui nusileidus Norvegijoje, į jį įlipo greitosios pagalbos darbuotojas ir ugniagesiai. Vyras buvo nugabentas į medicinos punktą.
Kas iš tiesų vyksta, kai lėktuve kažkam bloga
Medicininiai incidentai skrydžių metu nėra tokie reti, kaip gali atrodyti. Tyrimai rodo, kad jie pasitaiko maždaug viename iš kelių šimtų skrydžių. Dažniausiai tai alpimas, galvos svaigimas, kvėpavimo sutrikimai, virškinimo problemos, rečiau – širdies priepuoliai ar traukuliai.
Įgulos nariai apmokyti suteikti pirmąją pagalbą, lėktuvuose yra pirmosios pagalbos rinkiniai, deguonies balionai, o daugelyje orlaivių – ir automatinis išorinis defibriliatorius. Didžiosios aviakompanijos taip pat turi galimybę susisiekti su antžeminiais gydytojais konsultantais, kurie per radiją ar palydovinį ryšį pataria įgulai ir padeda nuspręsti, ar reikia nutūpti artimiausiame oro uoste.
Vis dėlto lėktuve esantis gydytojas, slaugytojas ar paramedikas gali būti neįkainojamas: jis gali įvertinti būklę, pamatuoti pulsą ir spaudimą, suprasti, ar situacija gyvybei pavojinga.
O jei esate medikas, bet bijote atsakomybės?
Dalis medikų nesiryžta pakelti rankos, nes nerimauja dėl teisinės atsakomybės. Europos šalyse ir daugelyje kitų valstybių geranoriška pagalba skubios situacijos metu paprastai yra saugoma, o aviakompanijos dažniausiai prisiima atsakomybę už savanoriškai pagalbą suteikusius keleivius. Svarbiausia – veikti pagal savo kompetenciją ir bendradarbiauti su įgula.
Kada lėktuvas nusileidžia ne ten, kur planuota
Nusprendžia pilotas, atsižvelgdamas į įgulos, lėktuve esančių medikų ir antžeminių konsultantų nuomonę. Jei keleivio būklė gyvybei pavojinga, lėktuvas gali nutūpti artimiausiame tinkamame oro uoste, net jei tai reiškia kelių valandų vėlavimą visiems kitiems. Tokie sprendimai aviakompanijai kainuoja dešimtis tūkstančių eurų: degalai, nusileidimo mokesčiai, įgulos darbo laikas, keleivių perkėlimas.
Dauguma situacijų vis dėlto išsprendžiamos lėktuve. Kaip ir Agnieszkos atveju, įgula pasirūpina, kad nusileidus prie lėktuvo jau lauktų greitoji pagalba, o skrydžio metu medikas stebi paciento būklę.
Ką gali padaryti kiekvienas keleivis
Ne visi esame medikai, bet kiekvienas gali padėti:
Neužblokuokite praėjimo. Kai įgula skuba su įranga, kiekviena sekundė svarbi. Geriausia likti savo vietose ir neiti „pasižiūrėti“.
Jei sergate lėtine liga – pasiruoškite. Vaistus visada laikykite rankiniame bagaže, o ne įregistruotame. Turėkite kortelę ar pastabą telefone su diagnozėmis ir vartojamais vaistais. Apie rimtas sveikatos problemas verta iš anksto pranešti aviakompanijai.
Gerkite vandens, judėkite. Dehidratacija ir ilgas sėdėjimas – dažnos alpimo ir kraujotakos problemų priežastys skrydžio metu.
Neperlenkite su alkoholiu. Aukštyje alkoholis veikia stipriau, o kartu su dehidratacija gali sukelti silpnumą.
Išmokite pirmosios pagalbos pagrindus. Lietuvoje kursus organizuoja Raudonasis Kryžius ir kitos organizacijos. Gaivinimo pagrindų žinojimas pravers ne tik lėktuve.
Kokia sveikatos būklė gali trukdyti skristi
Dauguma žmonių gali skristi be jokių apribojimų, tačiau kai kuriais atvejais verta pasitarti su gydytoju iš anksto. Tai neseniai patirta operacija, širdies ar plaučių ligos paūmėjimas, didelis anemijos laipsnis, neseniai patirtas insultas, vėlyvas nėštumas. Aviakompanijos turi savo taisykles: kai kurioms reikia gydytojo pažymos, kad keleivis gali skristi.
Jei abejojate, geriau pasitikrinti iš anksto. Ne tik dėl savo saugumo, bet ir dėl to, kad lėktuve, net turint pagalbos, galimybės ribotos. Tas pats galioja ir vaikams bei vyresnio amžiaus keleiviams: ilgas skrydis, ankstyvas kėlimasis ir stresas oro uoste kartais tampa paskutiniu lašu, sukeliančiu alpimą ar spaudimo šuolį.
Lietuviams – ypač aktualu
Skrydžiai tarp Lietuvos ir Norvegijos – vieni dažniausių lietuvių maršrutų. Norvegijoje gyvena ir dirba dešimtys tūkstančių mūsų tautiečių, todėl reisai į Oslą, Bergeną, Stavangerį ar Trondheimą dažnai būna pilni ištisus metus. Tarp keleivių neretai skrenda ir slaugytojų, gydytojų, paramedikų, dirbančių Norvegijos sveikatos sistemoje.
Agnieszkos istorija baigėsi gerai: keleivis buvo perduotas medikams iškart po nusileidimo. Ji primena, kad lėktuve kartais svarbiausias žmogus yra ne pilotas, o tas, kuris drįsta pakelti ranką.
,_March_2023.jpg){kind=link}
