Barselona skundžiasi turistais, Madridas – kainomis, Malaga – brangstančiu būstu. O tarp jų, Ebro upės slėnyje, stovi miestas, kuris turistų nori daugiau. Saragosa – Aragono sostinė su islamiškais XI a. rūmais, milžiniška bazilika ant upės kranto ir tapas barais, kuriuose užkandis kainuoja vos kelis eurus.
Amerikiečių kelionių portalas „Travel Off Path“ vadina ją nepakankamai įvertinta Ispanijos kultūros sostine. Skaičiai rodo, kad tai nėra perdėta.
Ispanijos miestas, kurį pravažiuoja beveik visi
Saragosa – penktas pagal dydį Ispanijos miestas, tačiau turistų žemėlapyje jos beveik nėra. 2025 m. čia nakvojo tik apie 0,7 mln. svečių. Palyginimui: Valensiją kasmet aplanko apie 2,5 mln., o Barseloną – apie 9 mln. nakvojančių turistų.
Priežastys paprastos. Iki artimiausio Viduržemio jūros kranto – apie 250 km, todėl paplūdimio poilsiautojai čia neužsuka. Kultūrinio turizmo srautas plaukia į Madridą, o iki Saragosos nuo jo – pusantros valandos greituoju traukiniu. Dauguma tiesiog nesivargina įtraukti jos į maršrutą.
Dėl to Saragosą iki šiol daugiausia lanko patys ispanai, dažnai turintys čia giminių, pravažiuojantys keliautojai ir architektūros mėgėjai, besidomintys mudécharo stiliumi.
Kas laukia mieste
Saragosos simbolis – Pilaro Dievo Motinos bazilika. Tai milžiniška barokinė šventovė su kupolais ir bokštais, stovinti tiesiai ant Ebro kranto ir dominuojanti visoje miesto panoramoje. Tai viena svarbiausių Ispanijos bažnyčių ir piligrimystės vietų, joje yra Francisco Goyos freskų. Įėjimas į baziliką nemokamas.
Šalia stovi La Seo katedra – mažiau žinoma, bet įrašyta į UNESCO paveldo sąrašą. Joje išlikę vieni gražiausių Ispanijoje mudécharo meno pavyzdžių: tai stilius, kurį sukūrė krikščionių valdžioje likę musulmonų meistrai.
Aljaferijos rūmai – XI a. islamo valdovų pastatyti rūmai su raižytomis arkomis, puošniu tinku ir plytelėmis. Daugelio nuomone, jie gali konkuruoti su garsiaisiais Andalūzijos maurų paminklais, tik čia gerokai mažiau žmonių.
Po miestu slepiasi Caesaraugusta – romėnų kolonija, iš kurios Saragosa ir gavo savo vardą. Galima vaikščioti po senovines gatves, pirtis ir šventyklų liekanas. Ant miesto stogų iškyla ir Torreón de la Zuda – raudonų plytų bokštas, primenantis marokietišką minaretą.
Taip vienoje kompaktiškoje senamiesčio dalyje sutelpa visa Ispanijos istorija: romėnai, musulmonai ir krikščioniškasis Rekonkista.
Tikroji tapas sostinė?
Kai kurie keliautojai sako, kad Ispanijos tapas sostinė – ne Madridas ir ne Sevilija, o Saragosa. Senamiestyje, ypač El Tubo rajone, tapas barų tiek, kad vienoje gatvėje galima aplankyti tris.
Aragono virtuvė soti ir kvapni: vytintas kumpis, menkė, garsioji Aragono ėriena „ternasco“ ir „migas“ – duonos trupiniai su česnaku, choriso dešra ir vynuogėmis. Svarbiausia – kainos. Tapas vietos bare kainuoja apie 3–5 eurus, alus – apie 3 eurus. Pagrindinis patiekalas restorane – 12–18 eurų, trijų patiekalų vakarienė su gėrimu – 30–45 eurai. Svečių namuose nakvynė kainuoja 50–80 eurų, keturių žvaigždučių viešbutyje – 80–130 eurų. „Travel Off Path“ skaičiuoja, kad kelionei čia reikia 30–40 proc. mažiau pinigų nei Barselonoje.
Geriausias metas aplankyti
Saragosos klimatas žemyninis: vasarą karšta, kartais virš 35 laipsnių, žiemą vėsu, o slėniu dažnai pučia stiprus šiaurės vakarų vėjas, vadinamas „cierzo“. Todėl maloniausia čia būti pavasarį ir rudenį.
Ypatinga data – spalio 12-oji. Tai Pilaro Dievo Motinos šventė, svarbiausia miesto šventė, kuri tęsiasi visą savaitę. Gatvėse vyksta koncertai, procesijos, o kulminacija – gėlių aukojimas, kai tūkstančiai žmonių tautiniais drabužiais neša puokštes prie bazilikos ir aplink Mergelės Marijos statulą iškyla milžiniška gėlių piramidė. Tai įspūdinga, bet šią savaitę nakvynės brangsta, tad tiems, kas nori ramybės, geriau rinktis kitą laiką.
Saugumas – dar vienas pliusas
Pagal „Numbeo“ duomenis, Barselonos nusikalstamumo indeksas siekia 52, o Saragosos – tik 26. Kišenvagių čia irgi pasitaiko, tačiau jausmas, kad kiekvieną minutę reikia saugoti rankinę, kaip Ramblos alėjoje, Saragosoje beveik nekyla.
Kodėl apie Saragosą netrukus išgirsime daugiau
Aragono vyriausybė sąmoningai stato Saragosą kaip trumpų kelionių kryptį. Nuo 2027 m. Saragosos oro uostas iš regioninio taps vidutinio dydžio: planuojami skrydžiai į 31 naują kryptį 15-oje Europos šalių. Tarp jų – Mančesteris, Portas, Praha, Budapeštas, Neapolis, Palermas, Paryžius, taip pat Varšuva ir Krokuva.
Lietuviams tai ypač įdomu: iki Varšuvos ar Krokuvos nuo Vilniaus galima nuvykti autobusu ar automobiliu, o iš ten skristi tiesiai į Saragosą. Kol šie skrydžiai neprasidėjo, patogiausias kelias – skrydis į Madridą ar Barseloną ir greitasis traukinys, kuris abiem atvejais trunka apie pusantros valandos.
Mieste patogu judėti pėsčiomis: senamiestis kompaktiškas, o tolimesnes vietas pasiekti padeda tramvajus ir autobusai. Vienkartinis bilietas kainuoja apie pusantro euro, dienos bilietas – apie penkis, o muziejų bilietai dažniausiai neviršija dešimties eurų.
Saragosą galima aplankyti per vieną intensyvią dieną iš Madrido, tačiau verčiau likti nakčiai. Vakarai su tapas El Tube – pusė šio miesto žavesio.
