Tarp alyvmedžių giraičių, ant nedidelės kalvos Pietų Ispanijoje, kalvos šlaite matyti neįprastas vaizdas: eilė arkų, iškaltų tiesiai uolienoje. Iš toli tai panašu į seną pastatą, įsispaudusį į kalvą. Tačiau priėjus arčiau paaiškėja, kad čia nieko nepastatyta. Viskas – iškirsta pačioje uoloje.
Ispanų spauda vėl atkreipė dėmesį į keistas vestgotų laikų bažnyčias, išskaptuotas uolose. Viena įspūdingiausių tokių vietų – Valdecanales oratorija Andalūzijoje, kuri laikoma vieninteliu tokio tipo išlikusiu pavyzdžiu visoje Pietų Ispanijoje.
Vestgotų paslaptis Andalūzijoje
Valdecanales uolų oratorija yra netoli Rus miestelio Chaéno provincijoje, maždaug 8 kilometrus nuo jo, Alcobilla kalvoje, netoli Giribaile vandens saugyklos. Ji datuojama VI–VII amžiais – vestgotų laikotarpiu, kai Ispaniją valdė germanų kilmės karalystė, dar prieš musulmonų atėjimą.
Oratorija – tai tikras atsiskyrėlių vienuolynas, vieta, skirta vestgotų vienuolių maldai ir atsiskyrimui nuo pasaulio.
Kompleksą sudaro trys olos, iškirstos kalvos šlaite. Didžiausios iš jų fasadas imituoja portiką su aklinomis arkomis. Arkos turi pasagos formą, būdingą vestgotų architektūrai, o trys iš jų papuoštos reljefinėmis palmečių formos puošybomis.
Kas slypi viduje
Didžiojoje oloje įrengta koplyčia su trimis navomis ir cilindriniais skliautais, laikomais ant kvadratinių piliastrų. Kitos dvi olos paprastesnės. Manoma, kad viena jų buvo skirta krikštyklai, o kita – vienuolių gyvenamajai erdvei ar valgyklai.
Taigi čia kadaise gyveno nedidelė atsiskyrėlių bendruomenė, kuri meldėsi, gyveno ir dirbo tiesiog uolos viduje. Ilgainiui vienuoliai išnyko, o oloms teko kitas likimas: jose prieglobstį rasdavo piemenys.
Kodėl vestgotai kirto bažnyčias uolose
Vestgotai valdė didžiąją Iberijos pusiasalio dalį nuo V iki VIII amžiaus pradžios. Tai buvo krikščioniška karalystė, palikusi nedaug paminklų: daug jų buvo sugriauta ar perstatyta vėlesniais amžiais. Todėl kiekviena išlikusi vestgotų šventovė istorikams yra itin vertinga.
Uolose kirstos šventovės buvo būdingos atsiskyrėlių ir vienuolių bendruomenėms. Uola suteikdavo saugumą, pastovią temperatūrą ir atsiskyrimą nuo pasaulio. Be to, kirsti olą minkštoje uolienoje dažnai buvo paprasčiau nei statyti mūrinį pastatą atokioje vietovėje.
Pasagos formos arkos, kurias matome Valdecanales fasade, vėliau tapo ir musulmoniškos Andalūzijos architektūros simboliu. Tačiau jų šaknys siekia būtent vestgotų laikus.
Atrasta tik prieš kelis dešimtmečius
Nors oratorijai beveik 1400 metų, plačiau apie ją sužinota tik 1968 metais, kai ją tyrinėti ėmėsi vietos istorijos mylėtojas. Jo pastangų dėka 1970 metų kovo 21 dieną Valdecanales buvo paskelbta istoriniu ir meniniu paminklu.
Būklė šiandien nėra ideali. Dalis uolienos aptrupėjusi, o pati vieta yra privačioje žemėje. Tačiau tai tik sustiprina paslapties jausmą: čia nėra minių, bilietų kasų ar suvenyrų kioskų.
Kaip apsilankyti
Pagal Andalūzijos turizmo informaciją, nemokamos ekskursijos vyksta pagal programą „Paslėpti La Lomos lobiai“ pirmadieniais ir penktadieniais 10 valandą ryto. Būtina išankstinė registracija – rezervaciją reikia atlikti bent prieš 12 valandų. Įėjimas nemokamas.
Ekskursijas organizuoja Rus turizmo informacijos centras. Kadangi oratorija yra už miestelio, iki jos patogiausia nuvykti automobiliu.
Ne vienintelė uolų bažnyčia Andalūzijoje
Pietų Ispanijoje yra ir daugiau panašių vietų. Malagos provincijoje, netoli Ardaleso, esančiame Bobastro archeologiniame komplekse išlikę mozarabų uolų bažnyčios griuvėsiai. Ji datuojama X amžiaus pradžia ir buvo iš dalies iškirsta uoloje, o likusi dalis pastatyta iš akmens blokų. Bobastro buvo maištininko Omaro ibn Hafsuno, kovojusio prieš Kordobos emyratą, tvirtovė.
Bobastro yra visai netoli garsiojo „Caminito del Rey“ tako, todėl abi vietas galima aplankyti per vieną dieną.
Ką žinoti lietuviams
Andalūzija lietuviams gerai pažįstama dėl Malagos, Sevilijos ir Granados. Tačiau Chaéno provincija dažnai lieka nuošalyje, nors joje yra daug ką pamatyti.
Pirma, Rus miestelis yra netoli Ubedos ir Baesos – dviejų renesanso miestų, įtrauktų į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Juos galima derinti su apsilankymu Valdecanales oratorijoje ir per vieną dieną pamatyti ir vestgotų, ir renesanso Ispaniją.
Antra, Chaéno provincija garsėja alyvuogių aliejumi. Aplink – begalinės alyvmedžių giraitės, o vietiniai aliejaus spaudimo ūkiai dažnai siūlo degustacijas.
Trečia, į Andalūziją iš Lietuvos dažniausiai skrendama į Malagą, o iš ten iki Chaéno provincijos – maždaug dvi ar trys valandos kelio automobiliu. Automobilio nuoma čia beveik būtina, nes viešasis transportas į mažus miestelius važiuoja retai.
Ketvirta, prieš kelionę būtinai užsiregistruokite ekskursijai ir pasitikrinkite, ar ji vyksta jūsų pasirinktą dieną. Laisvai vaikščioti po privačią teritoriją nederėtų.
Penkta, geriausias metas lankytis – ruduo arba pavasaris. Vasarą Chaéno provincijoje kaitra gali siekti daugiau nei 40 laipsnių, o pasivaikščiojimai alyvmedžių kalvomis tada tampa išbandymu.
Šešta, pasiimkite vandens, kepurę ir patogią avalynę. Kelias iki oratorijos veda per kaimo vietoves, o pačioje vietoje paslaugų nėra.
Ši nedidelė, uolose paslėpta šventovė primena, kad Ispanija – tai ne tik paplūdimiai ir didmiesčiai. Kartais įspūdingiausia istorija slypi ten, kur nėra net informacinio stendo.
