Ne Tenerifė: šilčiausia Europos sala spalį yra visai kita, ir ten beveik nelyja

Ne Tenerifė: šilčiausia Europos sala spalį yra visai kita, ir ten beveik nelyja

Kai Lietuvoje spalio vakarai jau kvepia šildymo sezonu, daug kas pirmiausia pagalvoja apie Tenerifę. Ji populiari, gerai žinoma ir atrodo kaip saugus pasirinkimas. Tačiau britų meteorologų duomenimis, spalį šilčiausia Europos vieta yra kita Kanarų sala – Lansarotė.

Į ją dėmesį atkreipė britų spauda, remdamasi Jungtinės Karalystės meteorologijos tarnybos duomenimis. Pasak jų, vidutinė dienos temperatūra Lansarotėje spalį siekia 26,8 laipsnio. Tai daugiau nei kitose populiariose Europos kryptyse, įskaitant ir Tenerifę.

Skaičiai, kurie įtikina

Lansarotėje spalį vidutiniškai šviečia apie septynias valandas saulės per dieną. Naktį temperatūra paprastai nukrenta iki maždaug 19 laipsnių, tad ir sutemus galima sėdėti lauke su lengvu megztiniu ar be jo. JAV aplinkos duomenų centrų statistika rodo, kad per visą mėnesį gali palyti vos vieną dieną.

Dar vienas privalumas, apie kurį retai kalbama: rudenį čia silpnėja vėjas. Vasarą Lansarotė garsėja stipriais pasatais, kurie džiugina banglentininkus, bet ne visada paplūdimio mėgėjus. Spalį jie aprimsta, todėl gulėti ant smėlio daug maloniau.

Įdomu palyginti su kitomis kryptimis, kurias meteorologai įtraukė į tą pačią lentelę. Kipre spalį vidutiniškai 26,7 laipsnio, Gran Kanarijoje – 26,4, Graikijos Koso saloje – 26, Portugalijos Algarvėje – 23,2, o Romoje – 22,4. Šilčiau tik toliau nuo Europos: Šarm el Šeiche 28, Marakeše 28,3, Kankūne net 32,9 laipsnio.

Svarbu ir tai, kad Lansarotė yra viena sausiausių Kanarų salų. Joje nėra aukštų kalnų, kurie sulaikytų debesis, todėl ji gauna mažiau kritulių nei kalnuotoji Tenerifė ar La Palma. Būtent dėl to sala atrodo kaip dykuma, bet poilsiautojams tai reiškia daugiau saulėtų dienų.

Vanduo aplink Lansarotę spalį paprastai būna apie 22–23 laipsnius. Tai ne Raudonoji jūra, bet maudytis visiškai įmanoma, ypač užuovėjos įlankose.

Ne Tenerifė: šilčiausia Europos sala spalį yra visai kita, ir ten beveik nelyja
Iliustracija sukurta dirbtinio intelekto pagalba

Kur apsistoti: keturi skirtingi veidai

Lansarotė nėra didelė, tačiau jos kurortai labai skiriasi, todėl verta rinktis pagal tai, ko norite.

Puerto del Karmenas – gyviausias ir populiariausias kurortas. Daug restoranų, barų, naktinio gyvenimo ir įvairių kainų apgyvendinimo. Tinka tiems, kas nori, kad vakare būtų kur išeiti.

Kosta Tegisė labiau orientuota į šeimas. Ramesni paplūdimiai, didesni viešbučių kompleksai ir lėtesnis ritmas.

Plaja Blanka pietiniame salos gale garsėja paplūdimiais ir ramesne atmosfera. Netoliese yra Papagajo paplūdimiai – vieni gražiausių salos kampelių, į kuriuos veda žvyrkelis per saugomą teritoriją.

Arrecifė, salos sostinė, tinka tiems, kam įdomesnė vietinė kultūra ir virtuvė nei vien paplūdimys. Čia mažiau turistinių meniu ir daugiau vietinio gyvenimo.

Ne vien paplūdimiai

Lansarotė yra vulkaninė sala, ir tai jaučiama kiekviename žingsnyje. XVIII amžiuje kelerius metus trukę išsiveržimai palaidojo dalį salos po lava, o šiandien ten įkurtas Timanfajos nacionalinis parkas. Juodi ir rausvi krateriai, sustingusios lavos laukai ir vietos, kur vos po paviršiumi žemė tokia karšta, kad vietiniai joje kepa mėsą, sudaro peizažą, primenantį kitą planetą.

Salos veidą stipriai suformavo ir vietinis menininkas bei architektas Sezaras Manrikė. Jis kovojo prieš daugiaaukščius viešbučius, todėl Lansarotėje iki šiol vyrauja žemi balti namai žaliais ar mėlynais langais. Jo sukurtos erdvės, pavyzdžiui, Jameos del Agua požeminis kompleksas lavos tunelyje, yra vienos lankomiausių salos vietų.

Dar vienas netikėtumas – vynuogynai. La Gerijos slėnyje vynmedžiai auginami juodų vulkaninių pelenų duobėse, apsuptose pusapvalių akmeninių sienelių. Toks vaizdas niekur kitur nematytas, o vietinis baltasis vynas iš malvazijos vynuogių vertas paragauti.

Ką žinoti lietuviams

Dokumentai. Lansarotė priklauso Ispanijai ir Europos Sąjungai, todėl Lietuvos piliečiams pakanka galiojančios asmens tapatybės kortelės arba paso. Verta pasiimti ir Europos sveikatos draudimo kortelę, nors kelionių draudimas vis tiek rekomenduojamas.

Skrydžiai. Tiesioginių skrydžių iš Lietuvos į Lansarotę pasiūla priklauso nuo sezono ir kelionių organizatorių programų, todėl dažnai tenka jungtis per Rygą, Varšuvą ar kitą didesnį Europos oro uostą. Kelionė su persėdimu paprastai trunka 7–9 valandas.

Laikas. Kanarų salose laikas yra dviem valandomis atsilikęs nuo Lietuvos. Spalio pabaigoje abiejose šalyse laikrodžiai persukami, tad skirtumas išlieka toks pat.

Nuoma. Lansarotę geriausia apžiūrėti išsinuomojus automobilį. Keliai geri, atstumai nedideli, o viešasis transportas į Timanfają ar La Geriją nevažiuoja patogiai.

Kainos. Spalis Kanaruose dar nėra pigiausias mėnuo, nes čia prasideda žiemos sezonas, kai atvyksta daug britų ir vokiečių. Vis dėlto spalio pradžioje ir viduryje apgyvendinimas dažnai pigesnis nei per Kalėdas ar vasario atostogas, kai kainos šokteli.

Saulė. 26 laipsniai ir vėjelis apgauna. Kanaruose UV indeksas net rudenį būna aukštas, todėl apsauginis kremas būtinas, ypač pirmąsias dienas.

Spalio atsakymas pilkumai

Lansarotė nėra pigiausia ar garsiausia Kanarų sala, bet spalį ji turi tai, ko dažniausiai ieškome: tikrą šilumą, mažai lietaus ir nuostabų vulkaninį kraštovaizdį. Jei Tenerifė jau aplankyta, o vasaros norisi dar kartą, ši sala gali tapti maloniu atradimu.

Jums gali patikti