Spalis Norvegijoje – vienas gražiausių mėnesių. Beržai nusidažo auksu, kalnų viršūnes pabarsto pirmasis sniegas, o takuose nebėra vasaros minių. Tačiau būtent dabar miškuose vyksta tai, apie ką daugelis turistų net nepagalvoja: įsibėgėjęs briedžių ir elnių medžioklės sezonas.
Jei planuojate žygį po Norvegijos miškus, verta žinoti kelias paprastas taisykles, kurias vietiniai laiko savaime suprantamomis.
Medžioklės sezonas – pačiame įkarštyje
Briedžių ir elnių medžioklės sezonas Norvegijoje šiemet oficialiai prasidėjo rugsėjo 25 d., o spalis yra pagrindinis medžioklės mėnuo visoje šalyje. Medžiotojų miškuose tada būna daugiausia.
Norvegijoje galioja visuotinė teisė vaikščioti gamtoje (allemannsretten): galite laisvai keliauti po miškus ir kalnus, net jei žemė priklauso privatiems savininkams. Tad medžiotojai ir žygeiviai dažnai dalijasi ta pačia teritorija. Dažniausiai tai vyksta be jokių problemų, bet tik tada, kai abi pusės laikosi taisyklių.
Taisyklė nr. 1: būkite matomi
Vietiniai pataria žygiuojant miške dėvėti ryškius drabužius: oranžinę, raudoną ar kitos signalinės spalvos striukę ar liemenę. Ryškios spalvos padeda medžiotojams iš toli atskirti žmogų nuo gyvūno.
Ruda, žalia, chaki ar pilka spalva miške yra puiki maskuotė, bet būtent todėl rudenį ji nėra geriausias pasirinkimas. Kuo labiau matomi esate, tuo saugiau.
Taisyklė nr. 2: šuo – ant pavadėlio
Antroji taisyklė susijusi su keturkojais. Medžioklės sezonu šunį verta vesti ant pavadėlio. Laisvai lakstantis šuo gali išgąsdinti laukinius gyvūnus, sutrukdyti medžioklei arba pats patekti į pavojingą situaciją.
Be to, Norvegijoje šunų vedžiojimui gamtoje ir taip galioja griežtos taisyklės, ypač pavasarį ir vasarą, kai gimsta jaunikliai. Tad pavadėlis čia – ne tik saugumo, bet ir pagarbos klausimas.
Taisyklė nr. 3: atšvaitai – kaip antroji oda
Rudenį Norvegijoje greitai temsta, o po spalio 25 d., kai laikrodžiai atsukami valanda atgal, vakarai tampa dar tamsesni. Vietiniai turi seną tradiciją: einant lauke ar prastai apšviestomis gatvėmis, ant drabužių ar kuprinės segami atšvaitai (norvegiškai refleks).
Lietuviams ši taisyklė pažįstama: pas mus atšvaitai tamsiu paros metu pėstiesiems taip pat privalomi. Norvegijoje jie laikomi ne tik taisykle, bet ir paprasta gyvenimo išmintimi. Tamsiais rudens ir žiemos mėnesiais matomumas yra pagrindinis pėsčiojo saugumo veiksnys.
Briedis kelyje – realus pavojus
Rudenį briedžiai ir elniai aktyviau juda, ypač sutemus ir auštant. Dalis jų bėga ir per kelius. Susidūrimas su briedžiu, kuris gali sverti kelis šimtus kilogramų, yra rimta avarija net sunkiam automobiliui.
Keli patarimai vairuojantiems:
- Sumažinkite greitį miškingose vietovėse, ypač ten, kur stovi įspėjamieji ženklai su briedžiu.
- Stebėkite pakeles, o ne tik kelią priešais. Gyvūnų akys tamsoje dažnai atspindi šviesą.
- Jei pamatėte vieną gyvūną, laukite kito. Briedžiai ir elniai dažnai keliauja po kelis.
- Įvykus susidūrimui, Norvegijoje apie tai būtina pranešti policijai, net jei gyvūnas pabėgo.
Jei planuojate keliauti nakvynei į kalnų namelį, atvykti verta šviesiu paros metu. Taip ne tik saugiau važiuoti, bet ir lengviau rasti namelį, kurio adresas atokiose vietose ne visada tiksliai rodomas navigacijoje.
Šildymo sezonas ir žvakės
Spalis Norvegijoje – ir jaukumo metas. Norvegai labai mėgsta kurti rudens jaukumą (høstkos): degti žvakes, kūrenti židinius ir praleisti vakarus namuose. Jei išsinuomojote namelį su krosnele, vietos ugniagesiai primena paprastas taisykles: niekada nepalikti degančių žvakių be priežiūros, malkas laikyti saugiu atstumu nuo krosnies ir neperkrauti elektros šildytuvų.
Sezoniniai keltai ir autobusai – jau žiemos režimu
Su vasaros sezonu baigiasi ir daugelis turistinių paslaugų. Spalį dalis fjordų keltų, vasaros kalnų autobusų maršrutų ir sezoninių laivų linijų arba visai nustoja kursuoti, arba pereina prie gerokai retesnio žiemos tvarkaraščio. Prieš leidžiantis į kelionę verta pasitikrinti, ar reikalingas transportas dar veikia ir ar kalnų keliai neuždaryti.
Lietuviams: rudens Norvegija be minių
Ruduo yra puikus metas pamatyti Norvegiją be vasaros kainų ir eilių. Nakvynės pigesnės, o gamta – įspūdingai spalvinga. Tik verta į kuprinę įsidėti tris dalykus, apie kuriuos vasarą nereikia galvoti: ryškią striukę, atšvaitą ir žibintuvėlį.
Visa tai nebrangu ir telpa net mažoje kuprinėje, o atšvaitą daugelis lietuvių ir taip turi.
Tai nedidelės investicijos, kurios gali apsaugoti nuo labai didelių problemų. O vietiniai, pamatę jus su oranžine striuke miške, tikriausiai tik pritariamai linktelės.
