Kanarų salos – vienas mėgstamiausių lietuvių žiemos kelionių tikslų. Saulė, vulkaniniai kraštovaizdžiai ir žygių takai virš Atlanto vandenyno traukia milijonus. Tačiau vietos valdžia vis garsiau kalba apie problemą: turistai ignoruoja saugumo įspėjimus, o jų gelbėjimas kainuoja brangiai. Ir už šią kainą, pasak pareigūnų, ateityje gali tekti mokėti patiems.
Kas pasakė „gana“
Kanarų salų skubios pagalbos tarnybų generalinis direktorius pareiškė, kad gelbėjimo ir paieškos operacijos turi savo kainą. „Skubi pagalba nėra nemokama“, – sakė jis Ispanijos laikraščiui „El Diario“.
Pasak jo, vienos valandos gelbėjimo sraigtasparnio darbas gali kainuoti daugiau nei 2000 JAV dolerių. O daugelis operacijų trunka ne vieną valandą ir apima ne tik sraigtasparnį, bet ir narų komandas, ugniagesius, jūrų gelbėtojus bei policiją.
Siūlymas: registruoti neatsargius
Valdžia siūlo, kad salose diegiama Kanarų salų policija dalyvautų procese ir registruotų išgelbėtą asmenį, jei bus įrodytas aplaidumas. Kitaip tariant, idėja nėra bausti kiekvieną, kuriam prireikė pagalbos. Tikslas – tie, kurie sąmoningai ignoruoja įspėjimus, uždarytus takus ar draudimus maudytis.
Svarbu: šis siūlymas buvo išsakytas šių metų pradžioje, ir kol kas neaišku, ar jis jau virto konkrečia taisykle. Tačiau kryptis aiški, o diskusija apie turistų atsakomybę tęsiasi.
Kanarų salas 2025 m. aplankė apie 18,4 mln. turistų, tiek užsienio, tiek iš žemyninės Ispanijos. Tokiam srautui net nedidelė neatsargių lankytojų dalis reiškia šimtus gelbėjimo operacijų per metus.
Atvejai, kurie privertė sunerimti
Sausį 23 metų turistas buvo kritinės būklės, kai nukrito sunkiai pasiekiamoje vietoje žygiuodamas prie Los Gigantes uolų Tenerifėje. Kitas atvejis baigėsi tragiškai: prie pietinės Lansarotės pakrantės buvo surastas dingusio turisto kūnas. Narų komandos, ugniagesiai, sraigtasparnis, jūrų gelbėjimo tarnybos ir policija galiausiai išgelbėjo dar tris turistus.
Tokios istorijos Kanaruose kartojasi kasmet. Dažniausios priežastys – stiprios bangos ir srovės, uždaryti ar pavojingi takai, netinkama avalynė, karštis ir dehidratacija žygių metu.
Kiekviena sala – savi pavojai
Tenerifė traukia Teidės ugnikalniu – aukščiausiu Ispanijos kalnu, siekiančiu daugiau nei 3700 metrų. Į pačią viršūnę pėsčiomis galima kopti tik su specialiu leidimu, o aukštyje net saulėtą dieną gali būti šalta ir trūkti deguonies. Lansarotėje ir Fuerteventūroje pavojingiausios stiprios srovės ir bangos, ypač laukiniuose paplūdimiuose be gelbėtojų. La Palma ir La Gomera garsėja stačiais kalnų takais, kur vienas netikslus žingsnis gali baigtis kritimu.
Ar taip jau daroma kitur?
Kanarų salos nėra pirmos, svarstančios tokią idėją. Kai kuriose Europos šalyse gelbėjimo išlaidos jau seniai gali būti išieškotos iš nukentėjusiųjų, ypač kalnuose. Pavyzdžiui, Slovakijoje kalnų gelbėjimo tarnyba gali pareikalauti apmokėti gelbėjimo išlaidas, jei nukentėjusysis neturi tinkamo draudimo. Šveicarijoje ar Austrijoje sraigtasparnio iškvietimas taip pat gali kainuoti tūkstančius eurų, jei draudimas jo nedengia.
Kaip neatsidurti tokioje situacijoje
- Laikykitės ženklų. Raudona vėliava paplūdimyje reiškia, kad maudytis draudžiama, net jei vanduo atrodo ramus.
- Nesirinkite uždarytų takų. Kanarų salose kai kurie takai uždaromi dėl griūčių ar erozijos. Draudimas egzistuoja ne be priežasties.
- Pasiimkite vandens ir kepurę. Net žiemą saulė Kanaruose stipri, o vulkaniniuose kraštovaizdžiuose šešėlio mažai.
- Vertinkite savo jėgas. Daugelis takų yra ilgesni ir statesni, nei atrodo nuotraukose.
- Informuokite kitus. Pasakykite viešbučiui ar draugams, kur einate ir kada planuojate grįžti.
Draudimas – ne formalumas
Kelionių draudimas, kuris dengia paieškos ir gelbėjimo išlaidas, šiandien yra būtinybė, ne prabanga. Tačiau verta atidžiai perskaityti sąlygas: kai kurie draudimai nedengia ekstremalaus sporto, žygių tam tikrame aukštyje ar nelaimių, kai buvo pažeisti oficialūs draudimai. Jei Kanarų salos įgyvendins savo planą, nukentėjusiajam gali tekti mokėti būtent tada, kai draudikas atsisakys.
Lietuviams: žiemos sezonas jau prasideda
Lapkritis–kovas – piko metas lietuviams keliauti į Tenerifę, Gran Kanariją, Lansarotę ar Fuerteventūrą. Žiemos sezonu į salas skraidinama daugybė tiesioginių užsakomųjų ir reguliarių skrydžių iš Vilniaus ir Kauno.
Kanarai išlieka saugi ir svetinga kryptis. Tačiau Atlanto bangos ir vulkaninės uolos reikalauja pagarbos. Ir jei vietos valdžia įgyvendins savo planą, neatsargumas gali kainuoti ne tik nervus, bet ir labai konkrečią sąskaitą.
