Spalio savaitgaliai Tatruose traukia minias: saulėtos dienos, spalvoti slėniai ir švarus oras sukuria įspūdį, kad kalnai dar vasaros nuotaikos. Tačiau aukščiau dviejų tūkstančių metrų taisyklės jau kitos. Tai skaudžiai patvirtino šeštadienio tragedija Vakarų Tatruose, kur žuvo 52 metų lenkų turistas.
Kas nutiko
Slovakijos kalnų gelbėjimo tarnyba (HZS) šeštadienį, spalio 17-ąją, gavo iškvietimą dėl turisto nelaimės Vakarų Tatruose. Kitą dieną tarnyba pranešė, kad 52 metų Lenkijos pilietis mirė.
Tragedija įvyko sudėtingoje ir atviroje Skrzyniarkų (slovakiškai Skriniarky) atkarpoje, kur takas pažymėtas grandinėmis. Turistas paslydo ir nukrito iš didelio aukščio, patirdamas sunkių sužalojimų. Į vietą sraigtasparniu atskrido gelbėtojai ir kalnų gydytojas, tačiau jie galėjo tik konstatuoti mirtį.
Gera diena, pavojinga viršūnė
Skrzyniarkos yra pagrindiniame Vakarų Tatrų kalnagūbryje, maždaug 2000 metrų aukštyje, tarp Spalonos Kopos ir Salatyno viršūnių. Lenkijos naujienų agentūra pažymėjo, kad šeštadienį oras šiame rajone buvo geras, tačiau aukščiausiose kalnų dalyse jau seniai laikosi sniegas, gali būti ir ledo. HZS šiam rajonui paskelbė pirmojo laipsnio orų įspėjimą.
Būtent tai ir yra rudens kalnų spąstai. Apačioje saulė, ruduo ir lengvas vėjelis, o viršuje uolos padengtos plonu ledu, kurio iš tolo nesimato. Grandinės ir uolų laipteliai, kurie vasarą atrodo paprasti, rudenį tampa slidūs ir pavojingi.
Kodėl ruduo kalnuose klastingas
Kalnų gelbėtojai kasmet primena tas pačias pamokas:
- Ledas neatsiranda tik žiemą. Naktinės šalnos aukštai kalnuose jau spalį palieka plonus ledo sluoksnius, ypač šešėlinėse uolų pusėse.
- Diena trumpa. Spalio pabaigoje sutemsta anksti, o nusileidimas tamsoje padidina riziką.
- Temperatūrų skirtumai dideli. Slėnyje gali būti +12 °C, o kalnagūbryje vėjuota ir gerokai žemiau nulio.
- Žmonių mažiau. Ne sezono metu takuose mažiau turistų, todėl nelaimės atveju pagalbos tenka laukti ilgiau.
Įranga, kurios rudenį nepakanka „turėti namuose“
Rudenį į aukštesnes Tatrų atkarpas kalnų gelbėtojai pataria eiti tik tinkamai pasiruošus:
- Batai su gera, kieta padų struktūra. Lengvi sportbačiai ant ledo virsta pačiūžomis.
- Mini katės ar batų dygliai, užmaunami ant batų, – aukštose atkarpose jie gali būti būtini.
- Žygio lazdos padeda išlaikyti pusiausvyrą slidžiuose nusileidimuose.
- Žibintuvėlis ant galvos, net jei planuojate grįžti šviesiu paros metu.
- Šilti drabužiai, pirštinės ir kepurė, nes kalnagūbryje vėjas gali būti stiprus.
- Įkrautas telefonas ir išsaugoti pagalbos numeriai.
Gelbėjimas Slovakijoje gali kainuoti
Lietuviams, kurie į Tatrus keliauja per Slovakijos pusę, svarbu žinoti dar vieną dalyką. Slovakijoje kalnų gelbėjimo išlaidos gali būti išieškotos iš paties nukentėjusiojo. Sraigtasparnio iškvietimas ir gelbėjimo operacija gali kainuoti tūkstančius eurų. Todėl prieš kelionę verta įsigyti kelionių draudimą, kuris aiškiai apima gelbėjimą kalnuose, ir patikrinti, ar draudimas galioja žygiams pažymėtais takais su grandinėmis.
Slovakijos kalnų gelbėjimo tarnybos pagalbos numeris – 18300, taip pat visada galima skambinti bendruoju pagalbos numeriu 112.
Daugelis nelaimių kalnuose įvyksta ne kopiant, o leidžiantis. Pavargusios kojos, skubėjimas spėti iki sutemų ir mažėjanti koncentracija – tai derinys, kuris slidžioje vietoje gali baigtis tragiškai. Todėl nusileidimui verta skirti ne mažiau laiko ir dėmesio nei kopimui.
Prieš žygį – paprastas planas
Patyrę kalnų gidai rudenį taiko paprastą taisyklę: maršrutą rinktis pagal blogiausią galimą sąlygą, o ne pagal tai, kaip atrodo rytas slėnyje. Prieš išeinant verta:
- pasitikrinti HZS skelbiamą lavinų ir orų informaciją;
- pasakyti kam nors, kokiu maršrutu einate ir kada planuojate grįžti;
- turėti „grįžimo laiką“ – valandą, kurią pasiekus apsisukate, net jei viršūnė jau visai arti;
- nesirinkti atkarpų su grandinėmis, jei nesate tikri, kad jose nėra ledo.
Lietuviams: Tatrai – arti, bet ne tokie paprasti
Tatrai yra vieni artimiausių aukštųjų kalnų lietuviams, todėl kasmet ten keliauja tūkstančiai mūsų tautiečių. Nuo Vilniaus iki Zakopanės ar Slovakijos Tatrų – viena ilga kelionės automobiliu diena. Būtent dėl šio artumo kalnai kartais nuvertinami: atrodo, kad tai tiesiog „ilgas pasivaikščiojimas“.
Lenkijos pusėje, Tatrų nacionaliniame parke, gelbėjimo darbus vykdo TOPR tarnyba, o pagalbos numeris ten – 985 arba 601 100 300.
Šeštadienio tragedija primena, kad kalnai nesvarsto, iš kur esate ir kiek kartų ten buvote. Rudenį jie reikalauja ne drąsos, o pasiruošimo. Kartais geriausias sprendimas žygyje yra apsisukti ir grįžti kitą kartą.
