Kai lietuviai galvoja apie Balkanų senamiesčius, pirmiausia mintyse iškyla Dubrovnikas ar Kotoras. Abu gražūs, bet abu kenčia nuo minių ir kainų, ypač kruizinių laivų dienomis. Tuo tarpu Albanijos viduryje, Osumo upės slėnyje, stovi miestas, kurio šlaitai atrodo kaip iš pasakos: šimtai baltų osmaniškų namų su eilėmis tamsių langų, kylančiomis vienas virš kito. Tai Beratas, vadinamas „tūkstančio langų miestu“.
2008 m. Beratas kartu su Gjirokastra įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą kaip retas gerai išsilaikiusio osmanų laikotarpio miesto pavyzdys. Ypatingas jis ir dar vienu dalyku: jo pilyje žmonės gyvena iki šiol.
Žemiau – ką pamatyti, kaip čia nuvykti ir kodėl būtent dabar verta apie jį pagalvoti.
Trumpai
- Beratas yra maždaug už 120 km nuo Tiranos, kelionė automobiliu ar autobusu trunka apie 2–2,5 valandos.
- Senamiestis ir gyvenama pilis įtraukti į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.
- Tai viena pigesnių Europos krypčių, o turistų srautas, palyginti su Kroatija ar Juodkalnija, dar nedidelis.
Kodėl „tūkstančio langų“
Miesto vaizdą lemia architektūra. Mangalemo kvartalo namai pastatyti stačiame šlaite vienas virš kito, todėl iš apačios matyti tik jų fasadai su dideliais langais. Žiūrint nuo upės ar nuo kitos pusės kvartalo, Goricos, atrodo, kad visas kalnas susideda vien iš langų. Iš čia ir kilo pavadinimas.
Toks statymo būdas turėjo praktinę prasmę. Namai šlaite buvo apsaugoti nuo potvynių, gaudė saulę ir vėjelį vasaros karščiais, o kiekvienas namas turėjo vaizdą į slėnį. Pastatai išliko iš dalies todėl, kad komunistinio režimo laikais Beratas buvo paskelbtas miestu-muziejumi, todėl senoji dalis nebuvo perstatyta.
Ką pamatyti
- Mangalemo kvartalas. Siauros akmenimis grįstos gatvelės, laiptai ir balti namai. Geriausia vaikščioti ryte, kol nekaršta.
- Pilis (Kalaja). Didžiulė tvirtovė ant kalvos, kurios viduje iki šiol gyvena žmonės. Čia yra bizantiškų bažnyčių, sienų griuvėsių ir apžvalgos taškų.
- Onufrijaus muziejus. Įsikūręs bažnyčioje pilies teritorijoje, jame saugomos XVI a. ikonų dailininko Onufrijaus ir kitų meistrų ikonos.
- Goricos tiltas ir kvartalas. Kitapus upės esantis kvartalas su akmeniniu tiltu. Iš čia atsiveria geriausias vaizdas į „tūkstantį langų“.
- Osumo kanjonas. Netoli Berato esantis kanjonas, kurį pavasarį galima aplankyti plaukiant valtimis.
Gyvenama pilis
Berato pilis nėra vien muziejus po atviru dangumi. Už storų sienų yra gatvelės, namai, kuriuose gyvena šeimos, nedidelės kavinės ir svečių namai. Pilies teritorijoje išliko kelios bizantiškos bažnyčios su freskomis ir osmanų laikų pastatų liekanos. Vaikščiojant čia galima sutikti senolius, sėdinčius prie namų durų, ir vaikus, žaidžiančius tarp šimtmečių senumo akmenų. Tai suteikia vietai gyvumo, kurio trūksta daugeliui europinių tvirtovių, virtusių vien turistų objektais.
Iš pilies viršaus atsiveria platus vaizdas į Osumo slėnį, Tomorio kalną ir miestą apačioje. Saulėlydžio metu čia susirenka ir vietiniai, ir keliautojai.
Kada važiuoti
Albanijos vasaros yra karštos, todėl vidurio mieste liepą ir rugpjūtį gali būti daugiau nei +35 laipsnių. Geriausias metas Beratui yra pavasaris ir ruduo. Lapkritį dienos dar dažnai šiltos, nors lietingesnės, o turistų beveik nėra. Žiemą kalnuose aplink miestą gali pasnigti, bet pačiame slėnyje paprastai švelniau.
Kiek tai kainuoja
Albanija išlieka viena pigesnių krypčių Europoje. Šalies valiuta yra lekas, tačiau turistinėse vietose dažnai priimami ir eurai. Nakvynė šeimų valdomuose svečių namuose senamiestyje dažnai kainuoja gerokai mažiau nei panašaus lygio būstas Kroatijoje. Valgykite vietinėse virtuvėse: albaniškas maistas paprastas, šviežias ir sotus.
Ką daryčiau eilės tvarka
- Skrisčiau į Tiraną. Tiesioginių skrydžių iš Lietuvos nėra, todėl dažniausiai skrendama su persėdimu, pavyzdžiui, per Varšuvą ar kitą Europos oro uostą.
- Iš Tiranos važiuočiau autobusu ar nuomotu automobiliu. Autobusai į Beratą važiuoja reguliariai ir nebrangiai.
- Nakvočiau bent vieną naktį. Vakare, kai užsidega langų šviesos, miestas atrodo visai kitaip nei dieną.
- Sujungčiau su Gjirokastra. Antrasis „UNESCO dvynys“ yra pietuose, o kelionę galima pratęsti iki Jonijos jūros pakrantės.
Ko nedaryčiau
- Nekopčiau į pilį vidurdienį vasarą. Kelias status, o šešėlio mažai.
- Neviršyčiau greičio Albanijos keliuose. Policija dažnai tikrina, o kalnų keliai vingiuoti.
- Nesitikėčiau, kad visur bus galima mokėti kortele. Mažose kavinėse ir svečių namuose dažnai priimami tik grynieji.
Ką tai reiškia lietuviui
Albanija pastaraisiais metais tampa vis populiaresnė, bet daugelis lietuvių ją pažįsta tik iš pajūrio kurortų. Beratas leidžia pamatyti kitą šalies pusę: istoriją, osmanų architektūrą ir ramų gyvenimo ritmą. Jei ieškote vietos, kur dar galima pajusti „neatrastą Europą“, Beratas yra vienas geriausių pasirinkimų.
O jūs jau buvote Albanijoje, ar ji vis dar laukia jūsų sąraše?
