Rugsėjo pradžioje Didžiosios Britanijos oro eismo valdymo sistema vėl sugedo. Per dvi dienas sutriko daugiau nei 2000 skrydžių, šimtai tūkstančių keleivių įstrigo oro uostuose. O po savaitės sutrikimai pasikartojo. Blogiausia žinia keleiviams – britų aviacijos reguliuotojas jau perspėjo: įprastos kompensacijos už šį chaosą greičiausiai nebus.
Lietuviams tai aktualu: Londonas – viena dažniausių mūsų krypčių, o sutrikimai Britanijos danguje paliečia ir skrydžius iš Vilniaus, Kauno bei Palangos.
Kas nutiko
Rugsėjo 8 d. techninis gedimas sutrikdė NATS – bendrovės, kuri teikia oro eismo valdymo paslaugas JK ir aptarnauja 15 Britanijos oro uostų – sistemą. Skrydžių stebėjimo svetainės „Flightradar24“ duomenimis, vien tą antradienį buvo atšaukta apie 1300 skrydžių į Britanijos oro uostus ir iš jų. Per antradienį ir trečiadienį sutriko daugiau nei 2100 skrydžių.
Vien „British Airways“ atšaukė beveik 550 reisų, o tai palietė daugiau nei 85 000 keleivių. Kai kurie keleiviai vėlavo iki aštuonių valandų.
Rugsėjo 15 d. sutrikimai pasikartojo: dėl NATS programinės įrangos gedimo vėl buvo sulėtintas oro eismas visoje šalyje. Ypač nukentėjo skrydžiai tarp Britanijos ir Kanarų salų – sutriko daugiau nei 2000 reisų, iš jų per 1750 buvo atšaukta.
„Tai nebuvo neišvengiama“
JK transporto sekretorė Heidi Alexander susitiko su NATS vadovu Martinu Rolfe’u ir pareiškė mananti, kad sutrikimas nebuvo neišvengiamas. Ji paskyrė nepriklausomą Civilinės aviacijos tarnybos (CAA) tyrimą ir davė NATS savaitę pateikti išsamų paaiškinimą.
Aviakompanijos nepagailėjo kritikos. Jų atstovai priminė, kad tai ne pirmas kartas: 2023 m. rugpjūtį NATS sistema jau buvo sugedusi, o tada nukentėjo apie 700 000 keleivių. Bendrovės atstovai teigė, kad per tris metus niekas nepasikeitė.
Kodėl kompensacijos nebus
Paprastai, jei skrydis vėluoja daugiau nei tris valandas ar yra atšauktas, keleiviams priklauso fiksuota kompensacija. JK ji siekia nuo 220 iki 520 svarų, ES – nuo 250 iki 600 eurų.
Tačiau CAA paskelbė, kad NATS gedimą greičiausiai laiko „ypatingomis aplinkybėmis“. Tai reiškia, kad aviakompanijos už jį neatsako, ir keleiviai, kurių skrydžiai vėlavo ar buvo atšaukti tiesiogiai dėl šio incidento, fiksuotos kompensacijos greičiausiai negaus.
Ekspertai pataria net nešvaistyti laiko standartiniams kompensacijos reikalavimams dėl šių dienų: juos greičiausiai atmes.
Bet šių teisių niekas neatima
Svarbu žinoti, kad ypatingos aplinkybės panaikina tik kompensaciją, bet ne kitas keleivio teises. Aviakompanija vis tiek privalo:
Pasiūlyti pasirinkimą. Jei skrydis atšauktas, galite rinktis pinigų grąžinimą arba skrydį kitu reisu kuo greičiau.
Pasirūpinti jumis laukiant. Bendrovė turi pasiūlyti maistą ir gėrimus, atsižvelgiant į laukimo trukmę. Skrydžiams iki 1500 km ši pareiga atsiranda vėluojant daugiau nei dvi valandas.
Suteikti nakvynę. Jei tenka laukti iki kitos dienos, bendrovė turi apmokėti viešbutį ir transportą iki jo.
Leisti susisiekti. Keleiviams priklauso galimybė paskambinti ar išsiųsti žinutę.
Jei aviakompanija šių paslaugų nesuteikė ir už maistą ar viešbutį mokėjote patys, saugokite visus kvitus. Pagrįstas išlaidas galima reikalauti atlyginti.
Ką daryti, jei skrendate į Londoną
Lietuvius į Londoną skraidina kelios bendrovės, dažniausiai į Lutono ir Stanstedo oro uostus. Keli patarimai, kurie padės sumažinti riziką:
- Rinkitės ankstyvus skrydžius. Sutrikimų atveju rytiniams reisams lieka daugiau galimybių persikelti tą pačią dieną.
- Nepasirašykite atsisakymų. Kai kurios bendrovės siūlo kuponus mainais į teisių atsisakymą. Prieš sutikdami įsitikinkite, ką prarandate.
- Turėkite kelionių draudimą. Jis gali padengti išlaidas, kurių aviakompanija neatlygina, pavyzdžiui, praleistą persėdimą ar neišnaudotą viešbutį.
- Sekite NATS ir oro uostų pranešimus. Informacija apie sutrikimus pirmiausia skelbiama oficialiuose šaltiniuose.
Kaip atskirti, ar jūsų skrydis nukentėjo nuo NATS
Ne kiekvienas tą dieną atšauktas ar vėlavęs skrydis automatiškai laikomas NATS gedimo pasekme. Jei jūsų skrydis vėlavo dėl kitų priežasčių, pavyzdžiui, techninio lėktuvo gedimo ar įgulos trūkumo, kompensacija vis tiek gali priklausyti. Verta paprašyti aviakompanijos raštu nurodyti vėlavimo ar atšaukimo priežastį. Ši informacija pravers, jei vėliau nuspręsite teikti reikalavimą.
Kodėl vienas gedimas sustabdo visą šalį
Oro eismo valdymas – tai sistema, kuri kiekvieną sekundę stebi tūkstančius lėktuvų ir paskirsto jiems maršrutus bei aukščius. Kai ji sutrinka, saugumo sumetimais tenka smarkiai sumažinti skrydžių skaičių. Lėktuvai, kurie jau ore, nukreipiami ar laikomi laukimo zonose, o nauji skrydžiai iš viso nepakyla. Net kelių valandų gedimas sukuria domino efektą: lėktuvai ir įgulos atsiduria ne ten, kur turėtų būti, todėl sutrikimai tęsiasi dar dieną ar dvi.
Kas bus toliau
NATS gedimai rodo, kad seną infrastruktūrą turinčios oro eismo valdymo sistemos tampa vis didesne Europos aviacijos problema. Aviakompanijos reikalauja, kad už sutrikimus atsakingi paslaugų teikėjai prisiimtų finansinę atsakomybę. Šiuo metu jos negali susigrąžinti iš NATS išlaidų, kurias patiria rūpindamosi keleiviais.
Kol tai nesikeičia, keleiviams lieka vienas patarimas: žinoti savo teises ir neleisti, kad „ypatingos aplinkybės“ būtų panaudotos kaip pasiteisinimas nesuteikti ir tos pagalbos, kuri priklauso.
