Ar įmanoma Zakopanėje pavalgyti sočiai, skaniai ir pigiai? Klausimas, kurį užduoda kiekvienas lietuvis, pirmą kartą stovintis Krupówki gatvės pradžioje. Restoranai vienas prie kito. Kvapai vilioja. Kainos ant lentelių — ne visos draugiškos. Ir atrodo, kad atsakymas — ne.
Bet jis yra. Tiesiog reikia žinoti, kur pasukti.
Krupówki — ne tik turistinė gatvė
Krupówki yra Zakopanės širdis. Pėsčiųjų bulvaras, kuriame sutelpa viskas: nuo medinių suvenyrų iki gyvo goralų folkloro vakarais. Bet Krupówki turi dvi puses. Pagrindinė gatve — turistų karalystė. Šoninės gatvelės — vietinių pasaulis.
„Nueik vieną kvartalą nuo pagrindinės gatvės ir kainos krinta trečdaliu,” paaiškino kelionių ekspertas Mindaugas, kuris kas sezoną lydi lietuvių grupes į Tatrus. „O porcijų dydis padidėja.”
Ir jis neklydo.
Vieta, kurios nereklamuoja gidai
Šalia Krupówki, Sienkiewicziaus gatvėje, veikia valgykla mokykloje. Taip. Mokykloje. Įeini pro atvirą vartelę, pajunti maisto kvapą ir atsisėdi prie vieno iš keturių staliukų. Pietų rinkinys — sriuba ir pagrindinis patiekalas — 25 zlotų. Tai 5,80 euro.
„Pirmi kartą galvojau, kad čia tik mokiniams,” ramiai pasakė Mindaugas. „Bet ne — čia valgo visi. Ir maistas tikrai naminis.”
Pati sriuba — 8 zlotai. Pusryčių rinkinys ryte — 16 zlotų. Dirbama kasdien, išskyrus sekmadienį. Eilės sezono metu — būna. Bet verta palaukti.
„Aš pirma galvojau — gal ten blogai,” prisipažino Mindaugas. „Bet paragavau kopūstų sriubos ir supratau, kad tai geriau nei daugelyje restoranų. Nes čia gamina kaip namuose — iš paprastų produktų, be triukų.”
Mokėti galima ir kortele. Tualetas šalia. Vienintelis minusas — vietos tikrai mažai, ypač per pietus. Geriau ateiti vienuoliktą ar antrą — tarp pietų bangų.
Kur valgyti, jei biudžetas didesnis
Kas nenori valgyklos, turi pasirinkimą. Bąkowo Zohylina — restoranas su liaudies muzika gyvai, padavėjos tautiniais rūbais, regioniniais patiekalais. Pierogi — 22 zlotai, apie 5 eurai. Šnicėlis po goralų — 24 zlotai. Arbata — 5 zlotai. Tai ne prabanga — tai vidutinis lygis su atmosfera, kokios Lietuvoje negausi nė už dvigubą kainą.
Schronisko Krupówki — naujesnė vieta, kuri derina kalnų virtuvę su modernesniais receptais. Grilio dešra iš Skrzypno — 27 zlotai. Ukrainietiški pierogi su šonine — 25 zlotai. Porcijos didelės — vieno patiekalo dažnai pakanka vienam žmogui be jokio papildymo.
Palyginimui — Vilniaus senamiestyje vidutinio restorano pietūs — 12–18 eurų asmeniui. Krupówki gatvėje, pačiame turistiniame centre, dviejų patiekalų pietūs — 9–12 eurų. O kai nueini vieną gatvę toliau — dar mažiau. Klaipėdos senamiestyje žuvies sriuba ir pagrindinis patiekalas vasarą kainuoja 15–20 eurų. Zakopanėje tą sumą vadinčiau prabanga, ne norma.
„Zakopanėje svarbu atskirti du dalykus,” pridūrė Mindaugas. „Turistinė kaina ir tikra kaina. Jos skiriasi kartais dvigubai. Ir tereikia pereiti gatvę.”
Oscypek ir kvacnica — ko paragauti būtina
Oscypek — rūkytas sūris iš avių pieno, kepamas ant grotelių ir patiekiamas su bruknių uogiene. Tai Zakopanės simbolis. Pardavinėjamas kiekviename kampe, bet geriausia pirkti iš goralų, kurie patys rūko. Kainos — nuo 8 iki 15 zlotų už gabalą. Traškus iš išorės, švelnus viduje. Ir tas saldžiarūgštis uogienės prieskonis — tobulas kontrastas.
Kvacnica — raugintų kopūstų sriuba su mėsa ir grybais. Kalnų žiemos patiekalas, kuris vasarą skanus lygiai taip pat. Porcija — nuo 12 zlotų. Soti. Kvepia rūkyta mėsa ir medinėmis sienomis.
Grybienė — grybų sriuba su makaronais. Paprasta, soti, kainuoja kelis zlotus. Ir skonis toks, kokį prisimeni iš senelės virtuvės — jei senelė gyveno miške prie kalnų.
„Žinai, kas mane labiausiai nustebino?” paklausė Mindaugas. „Kad čia viskas tikra. Ne restorano versija. Ne turistinis paketas. Tiesiog maistas, kurį valgo žmonės, kurie gyvena kalnuose. Ir jis kainuoja tiek, kiek turėtų kainuoti.”
Mano senelė sakydavo: „Geriausias maistas ten, kur sėdi vietiniai.” Zakopanėje ši taisyklė veikia be išimčių. Reikia tik išdrįsti palikti pagrindinę gatvę ir pasukti ten, kur kvapo veda kojos, ne reklaminės lentelės. Ir pasiimti grynųjų — ne visur priima korteles. Bet visur priima šypseną ir „dzień dobry.”
