Šeštadienis. Devinta valanda ryto. „Biedronkos” stovėjimo aikštelė Suvalkuose atrodė kaip „Megos” prieigos prieš Kalėdas – tik beveik visi automobilių numeriai lietuviški.
– Pirmą kartą? – paklausė vyriškis, ridenantis pilną vežimą sviesto ir vištienos.
– Matosi? – atsakiau.
– Matosi, – nusijuokė jis. – Pinigus keitei pasienyje, tiesa? Visi pirmą kartą taip padaro.
Jo vardas Andrius. Į Suvalkus iš Kauno jis važiuodavo dukart per mėnesį jau trečius metus ir per pusvalandį aikštelėje papasakojo daugiau nei visi forumai kartu sudėjus.
Patys lenkai šio reiškinio nebesistebi. Vietos žiniasklaida rašo apie lietuviškas registracijas prie kiekvienos didesnės parduotuvės, turguje vis dažniau skamba lietuvių kalba, o suvalkiečiai pusiau juokais skundžiasi, kad savaitgaliais patys nebeprasibrauna prie kasų. Vežimai kraunami su kaupu: sviestas, kiaušiniai, mėsa, cukrus, sūriai – viskas, kas Lenkijoje pastebimai pigiau. Bet aš per pirmą kelionę spėjau padaryti beveik visas įmanomas klaidas.
Rožinis namelis, apie kurį žino ne visi
Pirmoji pamoka – valiuta. Keisti eurus į zlotus degalinėje ar pasienyje yra pats brangiausias variantas. Patyrę pirkėjai traukia į miesto valiutos keityklas – žinomiausia jų įsikūrusi rožiniame namelyje Kosciuškos gatvėje, dar kelios veikia „Plaza” prekybos centre ir Pulaskio gatvėje.
– Skirtumas atrodo juokingas, keli grašiai už eurą, – paaiškino Andrius. – Bet kai keiti tris šimtus eurų kas dvi savaites, per metus susidaro solidi suma.
Dar paprastesnis kelias – mokėti kortele be konvertavimo mokesčio. Tik kasoje visada rinkitės mokėjimą zlotais, o ne „patogų” perskaičiavimą į eurus ekrane – tas kursas visada nenaudingas pirkėjui.
Pieno ir mėsos bazės – kur perka žinantys
Antroji pamoka nustebino labiausiai. Didžiausią naudą lietuviai išspaudžia ne „Lidl” ar „Biedronkoje”, o didmeninės prekybos bazėse. „Pieno Centras” – pavadinimas net lietuviškas – yra viena didžiausių maisto didmeninių bazių regione: pienas, sūriai, sviestas, vokiška buitinė chemija. Mėsai ir dešroms skirta PIKO bazė Varinskio gatvėje, kur prekiaujama ir didmeninėmis, ir mažmeninėmis kainomis.
– Žmonės veža po dvidešimt, trisdešimt kilogramų mėsos, – ramiai pasakė kasininkė, kai paklausiau, ar mano penki kilogramai neatrodo per daug. – Jūs čia dar kuklus.
Skaičiai kalba patys. Viena pirkėja iš Lietuvos pasakojo už 27 kilogramus šviežios mėsos, pieno produktus, makaronus, daržoves ir buitinę chemiją sumokėjusi apie 450 eurų. Lietuvoje toks krepšelis kainuotų gerokai daugiau.
Jei reikia ne tik maisto – šiaurinėje miesto dalyje prie aplinkkelio veikia BIG Suwałki prekybos parkas su „HalfPrice”, „Media Expert” ir „Jysk”, šalia – statybinis OBI. Drabužiams ir avalynei lietuviai dažniausiai renkasi „Plaza” centrą miesto viduryje.
Kiek kainuoja kelionė iš Kauno
Atstumas nuo Kauno iki Suvalkų – apie 120 kilometrų. Atidarius naująją „Via Baltica” atkarpą iki pat sienos, kelionė trunka maždaug valandą ir dvidešimt minučių: keturios juostos, jokių sankryžų, jokių traktorių.
Paskaičiuokime. Pirmyn ir atgal – apie 240 kilometrų. Ekonomiškas automobilis suvartos 15–17 litrų degalų, tai yra 25–30 eurų. Lengviesiems automobiliams šis maršrutas nemokamas – jokių vinječių ar rinkliavų. Vadinasi, kelionė atsiperka, kai pirkinių krepšelis viršija 150–200 eurų – žemiau šios ribos visas sutaupymas ištirpsta degalų bake. Andrius skaičiuoja paprasčiau: jo šeima per vieną kelionę sutaupo 60–80 eurų, tad net atskaičius kurą lieka solidus pliusas.
Dėl remontų gera žinia: didieji darbai lenkiškoje pusėje baigti, S61 magistralė iki Budzisko veikia visu pajėgumu. Lietuviškoje pusėje modernizacija dar tęsiasi, todėl ties atskirais ruožais pasitaiko vietinių apribojimų, bet spūsčių, kokios būdavo važiuojant per Marijampolę, nebeliko.
Akcijos keičiasi ne bet kada
Trečioji pamoka – laikas. Lenkijos prekybos tinklai gyvena pagal griežtą ritmą. Pagrindinis „Biedronkos” akcijų leidinys startuoja pirmadienį ir galioja iki sekmadienio. „Lidl” nuolaidos atsinaujina net tris kartus per savaitę – pirmadienį, ketvirtadienį ir šeštadienį.
– Ketvirtadienis – mano diena, – pridūrė Andrius. – Naujos „Lidl” akcijos jau galioja, o žmonių dar nedaug.
Be programėlių važiuoti – pusė naudos. „Lidl Plus” ir „Moja Biedronka” veikia ir su lietuvišku telefono numeriu, o dalis giliausių nuolaidų galioja tik jų turėtojams. Parsisiųskite ir užsiregistruokite dar namuose – parduotuvėje, be lenkiško interneto, tai virsta kančia.
Ir svarbiausia, ko nežino daugelis pirmą kartą važiuojančių: Lenkijoje sekmadieniais prekyba draudžiama. Prekybinių sekmadienių per metus – vos keletas. Atvažiavę sekmadienį, prie „Biedronkos” rasite tik užrakintas duris ir tokius pat nustebusius tautiečius. Šventiniu laikotarpiu galioja ir kita taisyklė: didįjį šeštadienį prieš Velykas parduotuvės įstatymu privalo užsidaryti iki keturioliktos valandos, o dauguma tinklų kasas išjungia dar valanda anksčiau. Atvažiavę po pietų, grįšite tuščiomis.
Kada geriausia važiuoti
Blogiausias metas – lietuviškos šventės. Kovo 11-ąją Suvalkų parduotuvės išgyvena tikrą apgultį: eilės prie kasų driekiasi dešimtis metrų, mėsos lentynos tuštėja per kelias valandas, o vietos automobiliui tenka ieškoti gretimose gatvėse. Tas pats vyksta paskutinį šeštadienį prieš Kalėdas ir Velykas – dar ir parduotuvės tądien užsidaro anksčiau.
Geriausias metas – darbo dienos rytas. Ketvirtadienį ar penktadienį iki vienuoliktos valandos parduotuvės pustuštės, asortimentas pilnas, šviežia mėsa dar neišgraibstyta, o kasose dirba visi langeliai.
Grįžtant namo bagažinė buvo pilna, o galvoje sukosi viena mintis: per pirmą kelionę praradau mažiausiai dvidešimt eurų vien todėl, kad keičiau pinigus ne ten, važiavau šeštadienį po pietų ir nieko nežinojau apie programėles. Apsipirkimas Suvalkuose tikrai ne toks, kokio tikėjausi. Jis geresnis – bet tik tiems, kurie žino taisykles.
