Rugsėjo pabaigoje Lenkijos pajūryje vaikštinėjantys poilsiautojai pastebėjo keistą dalyką: smėlyje gulėjo juodi, lipnūs gumulai. Netrukus paaiškėjo, kad jų – kilometrai. Baltija juos išmetė į krantą maždaug 50 kilometrų ruože, o kai kurie paplūdimiai Ustkoje ir apylinkėse buvo uždaryti. Istorija sudomino ne tik lenkus – apie ją rašė ir didžiausias Vokietijos bulvarinis dienraštis „Bild“.
Lietuviams tai ne tolima istorija. Tai ta pati jūra, kuri skalauja ir mūsų krantus.
Kas nutiko
Pirmuosius juodus gumulus šeštadienį, rugsėjo 26 d., pastebėjo pasivaikščioti išėję žmonės Ustkoje. Jie iškart pranešė tarnyboms. Sekmadienio rytą Slupsko jūrų administracija oficialiai gavo pranešimą apie taršą, o pirmadienį prasidėjo paplūdimių valymas.
Užteršta pakrantė driekiasi nuo Rowų Pamario vaivadijoje iki Rusinowo ir Wicie Vakarų Pamario vaivadijoje. Medžiaga atrodo kaip dideli, juodi, lipnūs gumulai. Jūrų administracija ragino vengti jų sąlyčio su oda ir saugoti nuo jų augintinius, ypač šunis, kurie gali juos laižyti arba įsimelti į kailį ir letenas.
Kas tai yra? Net ekspertai nežino
Gdansko laboratorija, ištyrusi mėginius, patvirtino: tai naftos kilmės medžiaga. Tačiau tiksliai nustatyti, kas tai, nepavyko. Slupsko jūrų administracijos direktorė Anna Sędzińska paaiškino, kad, pasak laboratorijos, tiksliai identifikuoti teršalo neįmanoma, nes medžiaga yra užteršta kitomis priemaišomis.
Būtent šį nežinomumą pabrėžė ir vokiečių „Bild“: dienraštis rašė, kad net ekspertai nežino, kas tai.
Ekspertai ramina, kad trumpas sąlytis su šia medžiaga sveikatai ir gyvybei pavojaus nekelia. Teršalas surenkamas į specialius maišus ir sandėliuojamas Slupsko jūrų administracijos nurodytoje vietoje.
Kaltininko greičiausiai nebus
Kas į jūrą išleido teršalus, kol kas nežinoma. Tyrimas tęsiamas, tačiau pati direktorė Sędzińska pripažįsta, kad, jos vertinimu, kaltininko nustatyti greičiausiai nepavyks.
Tokie atvejai Baltijoje nėra reti. Jūra yra viena intensyviausios laivybos zonų pasaulyje: ja plaukioja tanklaiviai, kroviniai laivai, keltai. Kai kurie laivai nelegaliai išplauna tankus ar išpila naftos atliekas jūroje, nes taip pigiau nei jas utilizuoti uoste. Pastaraisiais metais nerimą kelia ir vadinamasis „šešėlinis laivynas“ – seni, prastai prižiūrimi tanklaiviai, kuriais gabenama Rusijos nafta, apeinant sankcijas. Konkrečiam Ustkos atvejui ryšys su juo nėra nustatytas, tačiau Baltijos šalių institucijos šią riziką mini vis dažniau.
Ką reiškia „naftos kilmės“
Naftos kilmės teršalai – tai ne tik žalia nafta. Tai gali būti mazutas, laivų kuro likučiai, alyva ar jų mišiniai. Patekę į jūrą, lengvesni komponentai išgaruoja, o sunkesni sulimpa su smėliu, dumbliais ir kitomis priemaišomis ir sudaro tamsius, lipnius gumulus. Būtent todėl laboratorijoms dažnai sunku nustatyti tikslią jų sudėtį ir kilmę: kuo ilgiau teršalas būna jūroje, tuo labiau jis pakinta.
Tokie gumulai pavojingi ne tiek žmonėms, kiek jūros paukščiams ir gyvūnams. Paukščiai, kurių plunksnos suteptos nafta, praranda gebėjimą plaukti ir šildytis, todėl net nedidelė tarša gali pražudyti dešimtis jų.
Ar gali tai pasiekti Lietuvą
Jūros srovės ir vėjai Baltijoje gali nunešti teršalus dideliais atstumais, tačiau šiuo atveju užteršta pakrantė yra vakarinėje Lenkijos dalyje, gerokai į vakarus nuo Lietuvos. Kol kas jokių pranešimų apie panašius radinius Lietuvos paplūdimiuose nėra.
Vis dėlto patarimai galioja visiems, kurie rudenį vaikšto pajūriu – ar tai būtų Palanga, Nida, Šventoji, ar Lenkijos kurortai:
Neimkite juodų gumulų rankomis. Net jei jie atrodo kaip akmenukai ar dumbliai, naftos produktai sunkiai nusiplauna ir gali dirginti odą.
Saugokite šunis. Augintiniai dažnai uosto ir laižo viską, kas randama smėlyje. Jei šuo įsimelė į dervą, nevalykite jo tirpikliais. Geriau naudokite augalinį aliejų, o vėliau – švelnų šampūną, o prireikus kreipkitės į veterinarą.
Praneškite tarnyboms. Lietuvoje aplinkos taršą galima pranešti Aplinkos apsaugos departamentui arba skambinant bendruoju pagalbos numeriu 112.
Jei suteptas drabužis ar avalynė – pirmiausia leiskite medžiagai sustingti, nubraukite, kiek įmanoma, o likučius valykite riebalus tirpdančia priemone.
Kur ieškoti informacijos apie Lenkijos paplūdimius
Lietuviai Lenkijos pajūrį lanko vis dažniau – nuo Gdansko ir Sopoto iki Lebos ar Ustkos. Prieš važiuojant verta patikrinti vietos jūrų administracijų ir savivaldybių socialinių tinklų paskyras: būtent ten pirmiausia skelbiama apie uždarytus paplūdimius, taršą ar maudymosi draudimus. Rudenį gelbėtojų paplūdimiuose jau nebėra, tad apie tokias problemas dažnai praneša patys poilsiautojai. Tad jei pastebėjote kažką neįprasto, verta pranešti vietos tarnyboms.
Pajūrio sezonas – vis dar ilgas
Įdomu tai, kad ši istorija pasirodė tuo metu, kai Lenkijos pajūryje vis dar tęsiasi neįprastai ilgas sezonas. Spalio pradžioje šilti orai sutraukė minias į pajūrio kurortus: Gdansko Brzeźno paplūdimyje sekmadienį driekėsi eilės prie ledų ir vaflių kioskų, o automobilių stovėjimo aikštelės buvo pilnos lyg vasarą.
Ustkos įvykis primena, kad Baltija nėra tik vasaros poilsio vieta. Tai uždara, sekli ir pažeidžiama jūra, kurios būklė priklauso nuo visų aplink ją esančių šalių – ir nuo kiekvieno laivo, kuris ja plaukia.
