Kruizinis laivas – tai baseinai, pramogų programos, restoranai ir tūkstančiai keleivių. O kaip atrodytų jūrinė kelionė, kurioje nėra nieko iš to? Vienas olandas nusprendė patikrinti ir savaitę praleido konteinervežyje. Jis buvo vienintelis keleivis laive.
Jo istorija apskriejo britų žiniasklaidą – apie ją rašė ir „LADbible“, ir „The Sun“. Ir ji sukėlė nemažai klausimų: ar tikrai galima taip keliauti ir kiek tai kainuoja?
Kelionė, kurią sugalvojo atsitiktinai
Pieteris Stroopas van Renenas Amsterdame vairuoja turistinius laivelius kanalais. Laivai jam – ir darbas, ir aistra. Ieškodamas nuotykio jis internete svarstė apie kelionę senoviniu burlaiviu, tačiau netikėtai užtiko informaciją apie konteinervežius.
Pasirodo, kai kurie krovininiai laivai turi vieną ar kelias kajutes keleiviams. Ne visi, bet dalis laivybos bendrovių tokią galimybę siūlo. Pieteris įlipo į konteinervežį Roterdamo uoste ir išplaukė į Dubliną bei atgal.
Kiek kainavo
Savaitė vienvietėje kajutėje kainavo 680 eurų. Į kainą buvo įskaičiuotas ir maitinimas – tris kartus per dieną. Laive jis dar pirko užkandžių, gėrimų ir suvenyrų įgulai, todėl iš viso, jo skaičiavimu, išleido apie 1000 eurų.
Pieterio nuomone, tai gera kaina. Jei pirktumėte lėktuvo bilietą, septynias nakvynes viešbutyje ir kas vakarą valgytumėte restorane, išleistumėte daugiau.
Kaip atrodo gyvenimas laive
Krovininis laivas – ne kruizinis laineris. Čia nėra barų, kazino ar pramogų. Tai modernus, bet visiškai praktiškas darbo laivas. Keleiviai dažniausiai valgo kartu su karininkais ir įgula, o gyvenimo ritmas gerokai lėtesnis.
Daugumoje krovininių laivų gali plaukti ne daugiau kaip 12 keleivių. Laive dažniausiai nėra interneto, telefono ryšio ar televizijos. Taigi tai kelionė tiems, kurie nori iš tiesų atsijungti.
Labiausiai Pieterį nustebino įgulos draugiškumas. Jam aprodė visą laivą, o vėlais vakarais jis ilgai kalbėdavosi su karininkais kapitono tiltelyje. Pasak jo, jei tikrai domitės laivais, įgula mielai jus priima. Šis laivas keleivius plukdydavo retkarčiais – ne kas savaitę, bet kartais.
Ką reikia žinoti prieš tokią kelionę
Pieteris neslepia ir minusų. Pirmiausia – laikas. Iki Dublino laivas plaukė dvi su puse dienos, atgal – dvi dienas. Todėl pačiame Dubline jis praleido tik vieną popietę, vakarą ir kitą rytą.
Antra – nenuspėjamumas. Išplaukimo ir atplaukimo laikas gali keistis, nes krovininiame laive svarbiausias yra krovinys, o ne keleiviai. Kelionių aprašymuose dažnai minima, kad išplaukimo data gali pasislinkti kelias dienas ar keliolika valandų.
Trečia – reikia būti pasiruošus ilgas valandas praleisti kajutėje su knyga, be „Wi-Fi“ ir be GPS.
Pasak Pieterio, tokia kelionė tinka tiems, kurie mėgsta būti laive, bet ne tiems, kurie nori daug laiko praleisti kelionės tikslo vietoje.
Kodėl keleivių – ne daugiau kaip dvylika
Ribojimas dvylika keleivių nėra atsitiktinis. Pagal tarptautines jūrų saugos taisykles laivas, plukdantis daugiau nei dvylika keleivių, laikomas keleiviniu laivu. O tokiems laivams taikomi daug griežtesni reikalavimai: reikia papildomų gelbėjimosi priemonių, medicinos personalo ir kitokios įrangos.
Todėl krovininių laivų savininkams paprasčiau ir pigiau priimti tik kelis keleivius. Būtent dėl to tokioje kelionėje niekada nebūsite minioje. Dažnai, kaip ir Pieterio atveju, keleivis būna vienas arba su vienu ar dviem kitais keliautojais.
Gyvenimas laive tokiu atveju primena svečiavimąsi didelėje, bet darbščioje šeimoje. Įgula dirba pagal savo grafiką, o keleivis prisitaiko prie jo ritmo – nuo pusryčių laiko iki tylos valandų.
Kodėl taip mažai žmonių apie tai žino
Kelionės krovininiais laivais egzistuoja jau seniai, tačiau jos išlieka nišinės. Laivybos bendrovės jų beveik nereklamuoja, o vietų labai mažai. Dažniausiai jas parduoda specializuotos agentūros, dirbančios su keliomis laivybos linijomis.
Pieteris pats pripažino, kad tokios atostogos nėra „normalios“. Pasak jo, daugelis žmonių, pamatę jo įrašus socialiniuose tinkluose, net nežinojo, kad taip galima keliauti.
Ką žinoti lietuviams
Lietuva turi savo jūrų uostą Klaipėdoje, tačiau kelionės konteinervežiais dažniausiai organizuojamos iš didžiųjų Europos uostų – Roterdamo, Hamburgo, Antverpeno ar Bremerhafeno. Iki jų iš Lietuvos lengvai nuskrendama.
Prieš užsisakant tokią kelionę verta žinoti kelis dalykus. Agentūros dažnai prašo gydytojo pažymos apie sveikatą, nes laive gali nebūti medicinos personalo. Kai kurios bendrovės taiko amžiaus apribojimus. Būtinas ir kelionių draudimas, apimantis evakuaciją jūroje.
Taip pat svarbu turėti lankstų grafiką. Jei išplaukimas atidedamas, gali tekti kelias dienas palaukti uoste. Todėl prieš kelionę verta neplanuoti svarbių reikalų iš karto po grįžimo.
Kainos skiriasi priklausomai nuo maršruto ir trukmės. Trumpi reisai Europoje kainuoja kelis šimtus eurų, o ilgos kelionės per vandenyną gali trukti kelias savaites ir kainuoti kelis tūkstančius.
Galiausiai – tai kelionė ne visiems. Jei mėgstate pramogas, saulę ir kokteilius prie baseino, rinkitės kruizą. Bet jei norite tylos, jūros ir tikro pokalbio su žmonėmis, kurie jūroje praleidžia pusę gyvenimo, konteinervežis gali tapti vienu įsimintiniausių jūsų nuotykių.
