Pažadas skambėjo kaip svajonė: perki kambarį prabangiame penkių žvaigždučių viešbutyje egzotiškoje saloje, o jis tau kasmet uždirba pinigus. Tu ilsiesi, o turistai moka už tavo pensiją. Tačiau daugeliui investuotojų ši svajonė virto finansiniu košmaru.
Viena tokių istorijų neseniai apskriejo britų ir lenkų žiniasklaidą. Jos herojus – 69 metų britas Kenas Robinsonas, sudėjęs beveik visas savo pensijos santaupas į viešbučio kambarį Žaliajame Kyšulyje. Lenkų portalas „Onet“ ją pristatė antrašte, kurią sunku pamiršti: dabar jam teks dirbti iki septyniasdešimties.
Pasiūlymas, kuris atėjo netinkamu metu
2010 metų balandį Robinsonui paskambino draugas ir papasakojo apie naują investavimo galimybę. Robinsonas tuo metu pats dirbo finansų patarėju, tačiau gyvenimas buvo sunkus.
Pasiūlymas atrodė patraukliai. Pasinaudojęs savarankiškai valdomu pensijų fondu, jis galėjo įsigyti kambarį penkių žvaigždučių viešbučio projekte pietinėje Žaliojo Kyšulio dalyje ir gauti dalį jo pelno. Jam buvo žadama apie 7 procentų grąža per metus. Tokios pajamos turėjo užtikrinti ramią senatvę.
Tų pačių metų spalį, likus trims savaitėms iki žmonos mirties, Robinsonas investavo apie 119 tūkstančių svarų. Tai beveik visos jo pensijos santaupos – šiandien maždaug 140 tūkstančių eurų.
Kurortas, kurio nebuvo
Netrukus paaiškėjo, kad kurortas dar nebaigtas statyti. Jis atidarytas tik po daugiau nei trejų metų. O kai pagaliau pradėjo veikti, pajamos buvo gerokai mažesnės, nei žadėta.
Šiandien 69-erių Robinsonas vėl dirba – vairuotoju. Investicija, kuri turėjo jį išlaikyti senatvėje, neatnešė pažadėtų pinigų.
Jo geriausia galimybė atgauti bent dalį lėšų – Britanijos finansinių paslaugų kompensavimo schema (FSCS), kuri jau yra išnagrinėjusi du Žaliojo Kyšulio kurortus, įskaitant tą, į kurį investavo Robinsonas.
Ne vienintelė tokia istorija
Robinsono istorija – ne išimtis. Žaliojo Kyšulio viešbučių kambarių investavimo schemos daugelį metų buvo aktyviai parduodamos britų investuotojams. Kai kurie jų pirko visus kambarius, kiti – kambarių dalis, vadinamąsias frakcijas. Dalis tokių investicijų buvo reklamuojamos žadant ypač didelę grąžą.
Britų visuomeninis transliuotojas BBC dokumentiniame tyrime apie pensijų sukčiavimą atskleidė, kaip žmonės buvo įtikinami perkelti savo pensijų santaupas į tokias nekilnojamojo turto schemas, o tarpininkai už tai gaudavo komisinius.
Daugelis investuotojų vėliau skundėsi, kad iš schemos neįmanoma pasitraukti, o grąža buvo menkesnė nei žadėta.
Kodėl Žaliasis Kyšulys atrodė toks patrauklus
Žaliasis Kyšulys – salų valstybė Atlanto vandenyne, maždaug 600 kilometrų nuo Vakarų Afrikos krantų. Saulė beveik visus metus, ilgi smėlio paplūdimiai ir augantis turizmas, ypač Salio ir Boa Vistos salose, darė šią kryptį labai patrauklią investuotojams. Europos turistai, ypač britai, vokiečiai ir lenkai, čia atvyksta žiemą ieškodami šilumos.
Augantis turizmas investuotojams atrodė kaip garantija, kad viešbučių kambariai bus visada užimti. Tačiau turistų srautai dar nereiškia, kad konkretaus projekto investuotojas gaus žadėtą pelną.
Kodėl tokios investicijos tokios pavojingos
Investicija į viešbučio kambarį skamba paprastai: perki nekilnojamąjį turtą, o viešbutis jį valdo už tave. Tačiau šiame modelyje slypi daug rizikų.
Pirma, jūsų pajamos visiškai priklauso nuo viešbučio užimtumo ir valdymo. Jei turistų mažiau, jei viešbutis prastai valdomas ar jei statybos užsitęsia, pajamų gali nebūti.
Antra, tokį kambarį labai sunku parduoti. Tai ne butas mieste, kurį galima įdėti į skelbimų portalą. Pirkėjų ratas mažas, o kartais pardavimą riboja pačios sutarties sąlygos.
Trečia, investuojate kitoje šalyje, su kitokiais įstatymais ir teismais. Jei kas nors nutinka, ginti savo teises iš kito žemyno – brangu ir sudėtinga.
Ketvirta, žadama grąža dažnai būna pernelyg graži. Kai kas nors garantuoja didelę ir stabilią grąžą, verta paklausti, iš kur tie pinigai atsiras.
Ką žinoti lietuviams
Panašūs pasiūlymai pasiekia ir lietuvius. Socialiniuose tinkluose vis dažniau reklamuojami apartamentai ar viešbučių kambariai Turkijoje, Egipte, Balyje, Dubajuje ar Šiaurės Kipre su „garantuota“ nuomos grąža.
Pirma, niekada neinvestuokite visų santaupų į vieną projektą, ypač užsienyje. Robinsono klaida buvo ne tik pasirinkta investicija, bet ir tai, kad jis į ją sudėjo beveik viską.
Antra, prieš investuodami pasitikrinkite vystytoją: kokius projektus jis jau baigė, ar jie veikia, kokie atsiliepimai apie jį. Nepasitikėkite vien gražiomis vizualizacijomis ir pardavimų agentų pažadais.
Trečia, pasikonsultuokite su nepriklausomu teisininku, kuris išmano tos šalies teisę. Būtinai išsiaiškinkite, ar tikrai įgysite nuosavybės teisę, kaip galėsite parduoti turtą ir kas atsako už valdymą.
Ketvirta, būkite atsargūs su pasiūlymais, kurie ateina per draugus ar pažįstamus. Robinsonas apie investiciją sužinojo būtent iš draugo. Pasitikėjimas žmogumi neturėtų pakeisti dokumentų patikrinimo.
Penkta, jei pasiūlymas reikalauja greito sprendimo, sustokite. Spaudimas „pirkti dabar, kol dar yra vietų“ – vienas dažniausių rizikingų schemų požymių.
Svajonė apie pasyvias pajamas iš viešbučio prie vandenyno – graži. Tačiau Robinsono istorija primena, kad atostogų rojus ir investicijų rojus – ne tas pats.
