Dešimt metų tylėjau. Gruodžio 31-ąją palikau 20 svečių prie stalo ir išskridau į Kanarus

Dešimt metų tylėjau. Gruodžio 31-ąją palikau 20 svečių prie stalo ir išskridau į Kanarus

Dešimt metų iš eilės Naujuosius metus pas mus švęsdavo visa vyro giminė. Anyta, uošvis, dvi vyro seserys su šeimomis, pusbroliai, krikšto tėvai. Iš viso apie dvidešimt žmonių. Ir kasmet viską ruošdavau aš.

Prasidėdavo dar gruodžio 27-ąją. Pirkiniai, kurių sąrašą sudarydavo anyta. Silkė „pataluose“, rusiškos salotos, žuvis drebučiuose, kepta antis, trys tortai. Gruodžio 31-ąją keldavausi penktą ryto ir gamindavau iki vakaro. Kai svečiai susirinkdavo, aš dar plaudavau puodus. Vidurnaktį keldavau taurę su prijuoste. Sausio 1-ąją plaudavau indus iki pietų.

Vyras Sigitas tuo metu žiūrėdavo televizorių su vyrais.

Kas keitėsi

Kasmet sakydavau sau: šiemet paskutinį kartą. Kasmet bandydavau kalbėtis su Sigitu. Kasmet jis atsakydavo: „Na, mama mėgsta, kai švenčiame pas mus. Tu taip gerai gamini. Ir šiaip, kas tau – viena diena per metus.“

Viena diena. Penkios dienos ruošimosi. Dešimt metų.

Pernai sausio 1-ąją, plaudama paskutinę keptuvę, pagaliau supratau, kad šiemet tikrai bus paskutinis kartas. Tik ne taip, kaip jie tikisi.

Planas

Lapkritį nusipirkau kelionę į Tenerifę. Gruodžio 31 – sausio 7 d. Skrydis gruodžio 31-ąją, 14 val. Viešbutis prie vandenyno.

Niekam nesakiau. Gruodžio 27-ąją, kaip visada, nupirkau produktus pagal anytos sąrašą. Gruodžio 30-ąją išviriau rusiškas salotas, nes jos turi pastovėti. Silkę „pataluose“ sudėjau į šaldytuvą. Antį palikau marinate. Ant šaldytuvo priklijavau lapą su instrukcijomis: kaip kepti antį, kada išimti žuvį, kur stovi tortai, kurie nupirkti parduotuvėje.

Gruodžio 31-oji

Ryte Sigitas, kaip visada, žiūrėjo televizorių. Aš susikroviau lagaminą. Dešimtą valandą atsisėdau priešais jį.

„Sigitai, aš išvykstu. Į Tenerifę. Savaitei. Lėktuvas po keturių valandų.“

Jis nusijuokė. Paskui pamatė lagaminą.

„Tu juokauji? Šiandien atvažiuoja visi! Kas gamins?“

„Viskas paruošta“, – atsakiau. – „Salotos, silkė, tortai. Antis marinate. Instrukcija ant šaldytuvo. Tu ir tavo seserys puikiai susitvarkysite.“

„Bet… mama… ką aš jai pasakysiu?“

„Pasakyk, kad dešimt metų tylėjau. Ir kad šiemet pagaliau švenčiu ten, kur noriu.“

Taksi jau laukė.

Lėktuve sėdėjau prie lango ir žiūrėjau, kaip Vilnius dingsta po debesimis. Telefone buvo dvidešimt praleistų skambučių. Nuo Sigito, nuo anytos, nuo jo seserų. Aš jį išjungiau. Ir pirmą kartą per dešimt metų gruodžio 31-ąją jaučiau ne nuovargį, o lengvumą. Kaimynė lėktuve, jauna ispanė, pasiūlė man šokolado. Ir aš jį suvalgiau be jokios kaltės.

Tenerifė

Naujuosius metus sutikau ant viešbučio terasos, su taure putojančio vyno ir vaizdu į vandenyną. Vidurnaktį visi viešbučio svečiai valgė po dvylika vynuogių pagal ispanų tradiciją, ir aš juokiausi, kad nespėju. Sausio 1-ąją miegojau iki dešimtos. Pirmą kartą per dešimt metų.

Per savaitę užlipau ant Teidės ugnikalnio šlaito, maudžiausi vandenyne, valgiau papas arrugadas su mojo padažu. Viena. Ir laiminga.

Kas vyko namuose

Kaip vėliau papasakojo Sigito sesuo Inga, svečiai atvažiavo ir rado Sigitą su prijuoste. Anyta iš pradžių pyko, paskui stojo prie viryklės. Antį kepė Inga, salotas dėliojo vyrai. Vidurnaktį jie visi stovėjo virtuvėje, ir anyta, kaip pasakojo Inga, pasakė: „Dabar suprantu, kodėl ji pabėgo.“

Sigitas man skambino sausio 1-ąją. Iš pradžių piktas. Paskui tylus. Paskui pasakė: „Aš nežinojau, kad tiek darbo.“

Šiemet

Šiemet Naujuosius metus švęsime kitaip. Kiekviena šeima atsineš po vieną patiekalą. Šventė bus pas anytą. O aš atnešiu tik tortą. Ir pirmą kartą per vienuolika metų kelsiu taurę be prijuostės.

Mano dukra, šešiolikos, tą Naujųjų metų naktį buvo su tėčiu ir giminėmis. Vėliau ji man pasakė, kad tai buvo „įdomiausios šventės“, nes pirmą kartą visi dirbo kartu. Ir kad močiutė prie viryklės pasakojo istorijas iš savo jaunystės, kurių niekas nebuvo girdėjęs. „Mama, gal tu turėjai išvažiuoti anksčiau“, – juokėsi ji. Gal.

Ką verta žinoti

Šventės dažnai tampa vieno žmogaus darbo našta, kurios kiti net nepastebi. Atvirai pasidalinti atsakomybę, pavyzdžiui, kiekvienai šeimai atsinešti po patiekalą ar švęsti pakaitomis, padeda išvengti perdegimo. O kartais verta parodyti, kiek darbo iš tikrųjų slypi už gražaus stalo.

Ar žmona pasielgė per griežtai?

Nuotrauka: Photograph by Mike Peel (www.mikepeel.net)., CC BY-SA 4.0, Wikimedia Commons

Jums gali patikti