Penny Lane – gatvė, kurią daugelis žino iš dainos, net jei niekada nebuvo Liverpulyje. Dešimtmečius ji traukė gerbėjus iš viso pasaulio, o vienas iš būtinų sustojimų buvo nedidelis bendruomenės centras su bitlų muziejumi. Dabar jo durys užvertos, o pastatas oficialiai parduodamas.
Nuo muziejaus iki likvidatoriaus
Centrą valdė organizacija Penny Lane Community Trust. Ji darbą baigė dar 2025 m. gruodžio 31 d., ir nuo tada pastatas stovi tuščias. Priežastis proziška: augančios išlaikymo sąnaudos ir mažėjantis lankytojų skaičius. Organizacijos atstovai dar prieš uždarymą kalbėjo, kad sąskaitos už komunalines paslaugas ir menkstantis turistų srautas tapo nepakeliama našta ir taip ribotiems ištekliams.
Sausį organizacijai paskirtas likvidatorius. Praėjus daugiau nei devyniems mėnesiams po uždarymo paskelbta, kad pastatas atiteks naujam savininkui.
Ką čia buvo galima pamatyti
Pastatą sunku supainioti: jo sieną puošia didelis Paulo McCartney ir Johno Lennono freskos portretas. Centras stovi visai netoli Penny Lane ir Strawberry Fields – dviejų vietų, kurios bitlų gerbėjams yra beveik šventos.
Viduje veikė mini muziejus su bitlų atminimo daiktais, o aplinkui buvo įrengtas teminis sodas. Didžiausia atrakcija buvo geltonas povandeninis laivas, kurį centrui padovanojo garsusis Cavern Club. Ten stovėjo ir senieji gaisrinės vartai iš Mather Avenue.
Būtent tokie dalykai centrą darė kitokį nei didieji komerciniai bitlų muziejai mieste. Čia nebuvo blizgančių salių ir brangių bilietų. Tai buvo vietos bendruomenės kurta erdvė, kurioje gerbėjai jausdavosi lyg užsukę pas kaimynus.
Kaip viskas prasidėjo
Organizacijos istorija prasidėjo 2003 m. Iš pradžių jos tikslas buvo apsaugoti netoliese esančią teritoriją nuo gyvenamųjų namų statybų. 2010 m. ji atidarė centrą vietos bendruomenei ir nedidelį bitlų muziejų. Laikui bėgant objektas tapo nuolatiniu turistinių ekskursijų po Penny Lane sustojimu. Daugelis ekskursijų autobusų čia sustodavo bent nuotraukai prie freskos.
Savininkas bus, bet ne bet koks
Įdomiausia šios istorijos dalis – sąlygos. Žemė priklauso miestui, o organizacija ja naudojosi pagal 99 metų nuomos sutartį, sudarytą 2009 m. Metinis nuomos mokestis buvo simbolinis – vienas svaras sterlingų.
Liverpulio miesto taryba teigia bendradarbiaujanti su likvidatoriais, kad būtų rastas geriausias sprendimas vietos bendruomenei. Būsimas pirkėjas turės įrodyti finansinį stabilumą ir laikytis paskirties sąlygų: pastatas turi tarnauti bendruomenei, o ne tapti, pavyzdžiui, prabangiais butais.
Ne visi patenkinti tempu. Buvęs Liverpulio meras ir Penny Lane rajoną atstovaujantis tarybos narys Richardas Kempas BBC sakė, kad tai užtruko skandalingai ilgai. Anot jo, praeis gerokai daugiau nei metai, kol bus išrinktas laimėtojas, galėsiantis pradėti naudoti pastatą bendruomenės reikmėms.
Ar dar verta važiuoti į Penny Lane?
Trumpas atsakymas – taip. Pati gatvė niekur nedingo, o Liverpulis išlieka bitlų sostine. Uždarytas centras buvo tik viena mozaikos dalis.
Kelionę po bitlų Liverpulį dažniausiai sudaro:
- Penny Lane – gatvės pavadinimo lentelės, kirpykla ir autobusų žiedas, apdainuoti dainoje;
- Strawberry Field – buvusios vaikų prieglaudos vieta, kurios raudoni vartai – vienas fotografuojamiausių objektų mieste;
- Mathew Street ir Cavern Club – klubas, kuriame bitlai grojo prieš tapdami pasauline sensacija;
- Albert Dock – uosto rajonas su muziejais ir prieplaukų atmosfera.
Daugelis gerbėjų renkasi organizuotas ekskursijas autobusu, kuris sustoja visose svarbiausiose vietose. Kiti maršrutą įveikia savarankiškai vietiniu autobusu ar taksi: atstumai tarp objektų nedideli, o žemėlapis telefone puikiai pakeičia gidą. Savarankiškas variantas pigesnis ir leidžia ilgiau pabūti ten, kur patinka.
Svarbiausias patarimas: prieš kelionę patikrinkite, kas tuo metu veikia. Šio centro istorija rodo, kad net „amžinos“ turistinės vietos gali užsidaryti, jei lankytojų srautas sumažėja.
Lietuviams: kaip nusigauti
Tiesioginių skrydžių iš Lietuvos į Liverpulį paprastai nėra arba jie sezoniniai, todėl dažniausiai tenka skristi į Mančesterį arba Londoną. Iš Mančesterio oro uosto į Liverpulį traukiniu galima nuvažiuoti maždaug per valandą, o iš Londono greitasis traukinys užtrunka apie dvi su puse valandos. Bitlų maršrutui pakanka vienos dienos, bet jei norite ramiai apžiūrėti ir uostą, ir muziejus, verta pasilikti bent porai naktų.
Rudenį ir žiemą Liverpulis ramesnis, o nakvynės kainos mažesnės nei vasarą. Tai gera proga pamatyti miestą be didžiųjų turistų minių. Tik nepamirškite skėčio: britiškas oras čia elgiasi taip, kaip ir tikėtumėtės.
O jei kada nors pravažiuosite pro uždarytą centrą su didžiąja freska, sustokite. Galbūt tai bus viena paskutinių progų pamatyti jį tokį, kokį prisimena tūkstančiai gerbėjų.
