Ką apsivilkti skrydžiui, daugelis sprendžia paskutinę minutę. Norisi atrodyti gerai, bet ir patogiai, o jei skrendama į šiltus kraštus – kuo greičiau persijungti į atostogų režimą. Patyrusi stiuardesė tvirtina, kad kai kurie, iš pirmo žvilgsnio nekalti drabužiai skrydį gali paversti tikru košmaru.
Savo patarimais ji pasidalijo britų leidinyje „Express“. Stiuardesė, socialiniame tinkle „TikTok“ žinoma kaip Sille (@sillerydell), pabrėžia, kad kalba ne apie keleivių skonį. Jos patarimai susiję su komfortu, higiena ir saugumu.
1. Šlepetės ir basutės be kulno
Šlepetės atrodo kaip atostogų simbolis, o ir pro saugumo patikrą su jomis praeiti greičiau. Tačiau stiuardesės nuomone, tai viena blogiausių avalynės rūšių skrydžiui.
Pirma, dėl slėgio pokyčių salone pėdos tinsta, o salone dažnai būna vėsu. Antra, kartais tenka bėgti iki tolimų vartų arba, blogiausiu atveju, skubiai evakuotis. Avalynė be fiksacijos tokioje situacijoje gali baigtis skaudžiu kritimu ar sužeidimu. Evakuojant lėktuvą, keleiviai leidžiasi pripučiamais trapais, ir apsauga nuo nudegimų, aštrių nuolaužų ar karšto asfalto čia irgi svarbi.
Trečia – higiena. Oro uostų ir lėktuvų grindimis per dieną praeina tūkstančiai žmonių, o tualeto grindys po kelių valandų skrydžio – ne ta vieta, kur norisi stovėti su atviromis pėdomis.
2. Šortai ir trumpi topai
Atviros šlaunys ir pilvas – dviguba spąstų situacija. Lėktuvo kondicionieriai dirba intensyviai, todėl sušalti labai lengva, ypač nakties skrydžiuose.
Bet svarbesnė priežastis kita. Lėktuvų sėdynės kasdien liečiasi su šimtais keleivių. Stiuardesė perspėja, kad tarp reisų jos ne visada kruopščiai dezinfekuojamos – trumpi apsisukimai neleidžia valyti kiekvienos sėdynės. Todėl liesti apmušalą nuoga oda – ne pati geriausia mintis. Kur kas geriau tinka ilgos kelnės ir paprasti marškinėliai.
3. Aptempti, standūs džinsai
Skrendant dideliame aukštyje kūnas natūraliai sulaiko vandenį ir tinsta. Siauri standūs džinsai ar kelnės, kurios stipriai spaudžia juosmenį, trukdo kraujotakai, o ilgai sėdint sukelia didelį diskomfortą. Tai, kas ant žemės atrodo pakenčiama, kelių valandų skrydžio metu spaudžia lyg korsetas.
Gydytojai papildo: ilgai sėdint vienoje padėtyje su veržiančiais drabužiais, didėja kraujo krešulių kojose rizika. Ypač tai aktualu ilgiems skrydžiams ir žmonėms, kurie jau turi kraujotakos problemų. Todėl ilgame skrydyje verta ne tik vilkėti laisvai, bet ir kas valandą pasivaikščioti salone ar bent pajudinti kojas.
4. Vienas plonas drabužių sluoksnis
Daugelis galvoja, kad skrendant į šiltus kraštus užteks vienų plonų marškinėlių. Tai viena dažniausių klaidų. Lėktuvo salone dažnai būna gana vėsu, o antklodės pigių skrydžių bendrovėse nemokamai nedalijamos arba jų iš viso nėra.
Raktas – rengtis sluoksniais, „kaip svogūnas“, o rankiniame bagaže turėti megztinį ar džemperį, kurį prireikus galima iš karto užsimesti.
Ką rinktis vietoj to
Stiuardesė siūlo paprastą formulę: laisvesnės, elastingos kelnės, uždara avalynė – pavyzdžiui, patogūs sportbačiai su kojinėmis – ir sluoksniuotas viršus, kurį galima lengvai pritaikyti prie temperatūros.
Prie to verta pridėti keletą smulkmenų, apie kurias pamirštama. Kontaktinius lęšius ilgam skrydžiui geriau pakeisti akiniais, nes salono oras labai sausas ir akys greitai pavargsta. Daug metalinių aksesuarų, diržas su didele sagtimi ar batai su metalinėmis detalėmis sulėtins saugumo patikrą. Ilguose skrydžiuose praverčia ir kompresinės kojinės – jos mažina kojų tinimą.
O kaip dėl sintetinių audinių?
Dalis aviacijos specialistų pataria vengti ir drabužių iš sintetinių audinių, ypač ilguose skrydžiuose. Jie prasčiau praleidžia orą, todėl ilgai sėdint būna karšta ir prakaituojama, o po kelių valandų prasideda nemalonus kvapas. Medvilnė, linas ar merino vilna kvėpuoja geriau ir mažiau glamžosi.
Kai kurie pilotų ir stiuardesių patarimų rinkiniai mini dar vieną, nors ir retą argumentą: ekstremalios situacijos atveju, kilus gaisrui, sintetika lydosi ir prilimpa prie odos, o natūralūs pluoštai to nedaro. Tikimybė, kad tai prireiks, labai maža, bet pasirinkimas vis tiek nekainuoja nieko.
Lietuviams: kodėl tai svarbu rudenį
Spalį ir lapkritį lietuviai vis dažniau skrenda į Egiptą, Turkiją, Kanarų salas ar Dubajų. Iš Vilniaus ar Kauno į Hurgadą ar Tenerifę skrydis trunka 4–6 valandas – pakankamai ilgai, kad netinkami drabužiai pradėtų erzinti.
Be to, rudens skrydžiai turi dar vieną ypatumą: išvykstant iš Lietuvos būna vėsu, o atvykus – karšta. Todėl išvykstant geriausia vilkėti sluoksnius, kuriuos galima nusivilkti ir sudėti į rankinį bagažą, o šlepetes ir šortus pasilikti atvykimo vietai. Taip vienu metu išsprendžiamos dvi problemos: skrydis būna patogus, o atvykus nereikia persirenginėti oro uosto tualete.
Dar vienas dalykas, apie kurį verta pagalvoti, – kišenės. Kelnės ar striukė su užsegamomis kišenėmis leidžia pasą, telefoną ir įlaipinimo kortelę laikyti po ranka, nekrapštant rankinio bagažo eilėje prie vartų.
Galiausiai stiuardesės patarimas paprastas: lėktuve rengtis taip, tarsi tektų greitai bėgti, ilgai sėdėti ir šiek tiek pašalti. Tada jokie netikėtumai nesugadins kelionės pradžios.
