Kelionė į Norvegiją žvejoti daugeliui lietuvių – vasaros ar rudens tradicija. Fjordai, menkės, saidos, otai ir šaldiklis, prikrautas filė, kurios užtenka iki pavasario. Tačiau pastaraisiais metais ši tradicija tapo gerokai brangesnė ir sudėtingesnė. Norvegija sugriežtino taisykles, ir pasienyje dabar galima netekti ne tik žuvies, bet ir nemažos sumos pinigų.
Kiek žuvies galima išvežti dabar
Nuo 2026 metų sausio 1 dienos turistas iš Norvegijos gali išvežti ne daugiau kaip 15 kilogramų jūros žuvies ar žuvies produktų. Šia kvota galima pasinaudoti du kartus per kalendorinius metus. Dar visai neseniai, iki 2025 metų pabaigos, leista išvežti 18 kilogramų.
Ir tai dar ne pabaiga. Norvegijos žuvininkystės direktoratas jau paskelbė, kad nuo 2027 metų sausio 1 dienos kvota bus sumažinta iki 10 kilogramų, taip pat du kartus per metus.
Dar viena svarbi naujovė – nebeliko trofėjinės žuvies išimties. Anksčiau, be kvotos, buvo galima išsivežti ir vieną didelę trofėjinę žuvį, pavyzdžiui, įspūdingą otą. Dabar į bendrą svorį įskaičiuojama viskas.
Išvežti gali ne kiekvienas
Daugelis nežino pagrindinės sąlygos: žuvį iš Norvegijos gali išvežti tik tie turistai, kurie žvejojo per registruotą turistinės žvejybos įmonę – vadinamąją žvejybos stovyklą ar bazę. Jei žvejojote savarankiškai, pavyzdžiui, nuo kranto ar iš savo valties, išvežti negalima nė kilogramo jūros žuvies.
Be to, kvota taikoma tik 12 metų ir vyresniems asmenims. Šeima su mažais vaikais nebegali „pasiskaičiuoti“ papildomų kilogramų jų vardu.
Kokių dokumentų reikia
Išvežant žuvį būtina turėti dokumentą, patvirtinantį, kad žvejota per registruotą įmonę. Jame turi būti nurodyta:
- žuvį išvežančio asmens vardas, gimimo data ir adresas;
- žvejybos įmonės pavadinimas, adresas ir organizacijos numeris;
- buvimo ir žvejybos laikotarpis;
- dokumento išdavimo data.
Žmogus, nurodytas dokumente, privalo pats būti, kai žuvis išvežama iš Norvegijos. Grupinių dokumentų nebeleidžiama – kiekvienam asmeniui reikia savo. Taip pat registruotos žvejybos įmonės nuo 2025 metų rugpjūčio privalo kasdien pranešti apie svečių sugautą žuvį.
Kokia bauda gresia
Norvegijos muitininkai ypač aktyviai tikrina keltus į Daniją ir Vokietiją bei sausumos pasienio punktus. Kelionių ir žvejybos portalai skelbia, kad už žuvies išvežimą viršijant limitą skiriama bazinė 8 000 kronų bauda ir dar po 200 kronų už kiekvieną viršytą kilogramą ar jo dalį. Eurais tai gali sudaryti kelis šimtus ar net daugiau nei tūkstantį eurų – priklausomai nuo kurso ir kiekio.
Bet tai ne viskas. Muitininkai konfiskuoja visą žuvį, ne tik viršytą dalį. Tai reiškia, kad keliautojas gali grįžti namo su bauda ir tuščiu šaldytuvu, nors didžioji dalis laimikio buvo visiškai legali.
Paprastas skaičiavimas parodo, kaip greitai suma auga. Jei automobilyje rasta 40 kilogramų žuvies vietoje leidžiamų 15, viršijimas – 25 kilogramai. Prie bazinės baudos pridėjus po 200 kronų už kiekvieną kilogramą, bendra suma pasiekia 13 000 kronų. Keturių žmonių kompanijai, kurios dokumentai netvarkingi, rizika dar didesnė – kiekvienas atsako už savo dalį, o žuvis konfiskuojama visa.
Kodėl Norvegija taip griežtai
Norvegijos valdžia aiškiai įvardija priežastis: kai kurie pakrantės žuvų ištekliai yra spaudžiami, o turistinė žvejyba tapo dar viena problema. Dalis „turistų“ žvejoja ne sau, o parduoti – žuvis vėliau parduodama juodojoje rinkoje kitose šalyse.
Todėl tikslas dvejopas: apsaugoti žuvų išteklius ir užkirsti kelią nelegaliam žuvies eksportui, kuris dangstosi žvejybos atostogomis. Kasdienė laimikio apskaita leidžia valdžiai geriau matyti, kiek žuvies iš tiesų sugaunama.
Ką tai reiškia lietuviams
Didžiausią įtaką naujos taisyklės daro tiems, kurie į Norvegiją važiuoja automobiliais su šaldikliais, tikėdamiesi parsivežti didelį kiekį žuvies. Šis modelis faktiškai baigiasi: 15, o netrukus 10 kilogramų – tai ne atsargos visai žiemai.
Norintiems ir toliau keliauti žvejoti verta:
- rinktis tik registruotas žvejybos bazes ir iš anksto paprašyti išvežimo dokumento;
- turėti svarstykles ir prieš kelionę namo pasverti visą laimikį kartu su pakuote;
- nepamiršti, kad kvota skaičiuojama žmogui, o ne automobiliui ar grupei;
- atsiminti, kad lašišos, upėtakiai, palijos ir kitos gėlavandenės žuvys turi savo atskirą tvarką ir į jūros žuvų kvotą neįskaičiuojamos.
Svarbu ir tai, kad turistų žvejybai taikomi minimalaus žuvies dydžio reikalavimai. Per mažą sugautą žuvį reikia paleisti atgal, o kai kuriose vietovėse, pavyzdžiui, Oslo fjorde, menkių žvejyba apskritai ribojama arba draudžiama.
Ar žvejybos atostogos Norvegijoje dar turi prasmę
Dauguma tikrų žvejybos mėgėjų sako – taip. Pati žvejyba jūroje Norvegijoje vis dar nemokama ir nereikalauja licencijos. Fjordai neprarado savo grožio, o sugauti didelę menkę ar otą – vis dar vienas įspūdingiausių patyrimų.
Pasikeitė tik požiūris. Vietoj kalno šaldytos žuvies šeimos vis dažniau parsiveža kelis kilogramus geriausios filė, o likusią žuvį suvalgo vietoje, šviežią. Galbūt ne taip pelninga, bet, kaip juokauja patys žvejai, kur kas skaniau ir ramiau pasienyje.
