Rysai – aukščiausia Lenkijos viršūnė ir vienas populiariausių lietuvių kalnų tikslų. Kasmet tūkstančiai žmonių kopia į ją nuo Morskie Oko ežero arba iš Slovakijos pusės. Tačiau spalį Rysai jau nebe vasaros kalnas. Tai parodė vaizdo įrašas, kurį socialiniuose tinkluose paskelbė Tatrams skirta paskyra „tatry_official“. Jame matyti turistai, besileidžiantys nuo viršūnės, kur šiuo metu vyrauja žiemos sąlygos, be tinkamos avalynės ir įrangos.
Įrašo autorius kreipėsi tiesiai: „Žmonės, prašome jūsų – taip į Rysus tikrai ne.“
Kas matyti įraše
Vaizdo įraše matyti žmonės, leidžiantys apsnigtu ir apledėjusiu taku, kai kurie – su lengvais sportiniais batais, be kačių, be lazdų ir be šalmų. Kai kurie laikosi už grandinių, kiti tiesiog bando išlaikyti pusiausvyrą ant slidaus akmens.
Įrašas sulaukė daugybės reakcijų. Dalis internautų piktinosi lengvabūdiškumu, kiti priminė, kad tokiomis sąlygomis Tatruose kasmet įvyksta nelaimių.
Kodėl spalį Rysai pavojingi
Rysai (2499 m) yra aukščiausia Lenkijos viršūnė. Takas iš Lenkijos pusės prasideda prie Morskie Oko, kyla pro Juodąjį ežerą ir viršutinėje dalyje eina stačiais šlaitais su grandinėmis. Iš Slovakijos pusės kopiama pro Popradskės ežerą ir prieglaudą „Chata pod Rysmi“, kuri yra viena aukščiausiai esančių prieglaudų Tatruose.
Vasarą tai sudėtingas, bet daugeliui įveikiamas maršrutas. Spalį viskas pasikeičia. Aukštesnėse vietose jau guli sniegas, kuris dieną pašyla, o naktį vėl užšąla. Grandinės ir akmenys pasidengia ledu, o taku leistis daug sunkiau ir pavojingiau nei kopti. Paslydus ant apledėjusio šlaito sustoti beveik neįmanoma.
Šie vaizdai pasirodė vos po kelių tragiškų savaitgalio įvykių Tatruose. Spalio pradžioje kitoje Tatrų vietoje, Kulčinskio žlebe, du vyrai nukrito apledėjusiu šlaitu, o tą patį savaitgalį vienas turistas žuvo nukritęs nuo Zawrato.
Įranga, kurios reikia spalį
Rudens–žiemos sąlygomis į Rysus be tinkamos įrangos geriau visai nekopti. Minimalus rinkinys:
Tvirti žygio batai su storu protektoriumi ir kulkšnis dengiančia aukšta dalimi. Sportbačiai čia netinka.
Katės. Bent jau lengvos kelioninės, o aukštesnėse dalyse – tikros kalnų katės.
Ledkirtis ir šalmas. Ypač jei planuojate kopti stačiais šlaitais su grandinėmis.
Lazdos – padeda išlaikyti pusiausvyrą ir sumažina kelių apkrovą leidžiantis.
Šilti, sluoksniuoti drabužiai. Net jei slėnyje šilta, viršūnėje gali būti stiprus vėjas ir minusinė temperatūra.
Žibintuvėlis. Spalį sutemsta anksti, o leidimasis dažnai užtrunka ilgiau nei planuota.
Svarbiausi patarimai
Patikrinkite sąlygas. Prieš žygį peržiūrėkite Tatrų gelbėjimo tarnybos TOPR ir Tatrų nacionalinio parko pranešimus apie takų būklę ir lavinų pavojų. Slovakijos pusėje informaciją skelbia Kalnų gelbėjimo tarnyba HZS.
Neikite vieni. Kalnuose geriausia keliauti bent dviese, o apie maršrutą pranešti kam nors, kas lieka slėnyje.
Turėkite numerius. Lenkijos Tatruose TOPR numeris – 985 arba +48 601 100 300, Slovakijoje – 18 300, taip pat galima skambinti 112. Verta įsidiegti programėlę „Ratunek“.
Pasirūpinkite draudimu. Lenkijoje TOPR pagalba nemokama, tačiau Slovakijoje gelbėjimo operacijos kaina gali siekti tūkstančius eurų. Rysų viršūnė yra pasienyje, todėl lengva atsidurti Slovakijos pusėje.
Mokėkite apsisukti. Jei sąlygos sunkesnės, nei tikėjotės, grįžti nėra gėda. Kalnai niekur nedings.
Kodėl žmonės vis tiek rizikuoja
Gelbėtojai pastebi kelias pasikartojančias priežastis. Pirma – socialiniai tinklai: įspūdingos nuotraukos nuo Rysų viršūnės skatina kopti net tada, kai sąlygos netinkamos. Antra – gražus oras slėnyje, kuris klaidina žmones, manančius, kad viršuje bus taip pat. Trečia – savaitgalio spaudimas: atvažiavus iš toli, sunku susitaikyti su mintimi, kad tikslas nebus pasiektas.
Lietuviams tai ypač aktualu. Iki Zakopanės – apie 900 km, todėl daugelis atvyksta trumpam ir nori „išnaudoti“ kiekvieną dieną. Tačiau būtent tokia skuba dažniausiai ir veda prie klaidų kalnuose.
Ką daryti, jei įstrigote
Jei leidžiantis supratote, kad toliau eiti pavojinga, nebandykite rizikuoti. Sustokite saugioje vietoje, apsirenkite šiltai ir skambinkite gelbėtojams. Pasakykite, kur esate, kiek žmonių grupėje ir kokia jų būklė. Gelbėtojai geriau atvyks pas sveiką, bet įstrigusį turistą, nei pas sužeistą, kuris bandė leistis pats.
Gelbėtojų patirtis rodo, kad didžiausias pavojus kyla ne kopiant, o leidžiantis, kai žmonės jau pavargę, skuba ir mažiau atidūs. Todėl net vasarą Rysų viršūnė nėra vieta, kur verta skubėti.
Alternatyvos rudeniui
Jei neturite žiemos kalnų įrangos ir patirties, spalį geriau rinktis žemesnius maršrutus. Pasivaikščiojimas prie Morskie Oko, Kościeliskos ar Chochołowskos slėniai, kopimas į Gubałówką ar kelionė lynų keltuvu į Kasprowy Wierch leidžia mėgautis Tatrais be rizikos.
O Rysus geriau palikti vasarai. Vaizdas nuo viršūnės nepabėgs, o tinkamu metu jis bus dar gražesnis – ir gerokai saugesnis.
Vasaros sezonu, nuo birželio pabaigos iki rugsėjo, Rysų takai dažniausiai būna be sniego. Tačiau ir tada verta pradėti anksti ryte, turėti pakankamai vandens ir stebėti orų prognozes, nes po pietų Tatruose dažnai kyla perkūnijos.
