Ar įsivaizduojate atostogas Viduržemio jūros pakrantėje be gulto ir skėčio? Formentera — mažiausia Balearų sala — sako: priprasite.
Salos valdžia priėmė sprendimą, kuris daugelį nustebino. Per artimiausius kelerius metus iš paplūdimių bus pašalinta daugiau nei šeši šimtai aštuoniasdešimt gultų ir trys šimtai trisdešimt devyni skėčiai. Ne laikinai. Visam laikui.
Kodėl sala atsisako to, ko nori turistai
Priežastis ne estetinė ir ne ideologinė. Ji — ekologinė.
Formenterą dešimtmečius alino nekontroliuojamas turizmo spaudimas. Smėlio erozija prie pakrančių spartėjo — vėjas ir bangos nešė smėlį, o sunkūs gultai ir sandėliavimo dėžės trukdė natūraliam smėlio judėjimui. Biologinė įvairovė nyko. Posidonia oceanica — povandeninė žolė, kuri stabilizuoja dugną ir maitina pakrantės ekosistemą — kentėjo nuo nuolatinio trikdymo prie kranto linijos.
Paplūdimių baldai fiziškai užėmė teritoriją, kuri priklauso ne turistams, o ekosistemoms. Kuo daugiau gultų — tuo mažiau vietos natūraliems procesams, nuo kurių priklauso pats paplūdimys.
Salos valdžia nusprendė, kad taškas pasiektas. Komercinė paplūdimio įranga buvo pripažinta pertekline, ir prasidėjo sisteminis šalinimas. Lieka maždaug tūkstantis šimtas šešiasdešimt devyni gultai ir penki šimtai aštuoniasdešimt devyni skėčiai — tik tie, kurie atitinka griežtus kriterijus.
Pokyčiai palies populiariausius paplūdimius — tuos pačius, kuriuose vasarą vietos nerasdavo net anksti atėjusieji.
Formentera ne viena
Tai ne izoliuotas sprendimas vienos mažos salos. Visoje Viduržemio jūros pakrantėje vyksta tas pats procesas — tik skirtingu greičiu.
Graikija jau įgyvendino griežtesnę gultų išdėstymo kontrolę ir išplėtė zonas, kuriose draudžiama nauja statyba prie kranto linijos. Ispanijos žemyniniuose kurortuose skelbiami papildomi apribojimai, susiję su komercinės įrangos tankiu. Portugalija eina tuo pačiu keliu, pirmiausia griežtindama taisykles Algarvės regione.
Priežastis visur ta pati. Dešimtmečius pakrantės buvo laikomos neišsenkamu turizmo resursu — užstatyk gultais, parduok vietas, suskaičiuok pajamas. Dabar tampa aišku, kad tas resurso turi ribas. Smėlis juda. Augalija nyksta. Vandenynas keičia krantų liniją.
Formenterą galima laikyti ne išimtimi, o pirmuoju garsiu signalu, kad Viduržemio jūros pakrantės turizmo modelis, veikęs pusę amžiaus, artėja prie lūžio taško.
Kas laukia turistų
Draudimas nereiškia, kad paplūdimiuose nieko neliks. Gultai nesunaikinami — jų skaičius sumažinamas iki tokio lygio, kurį ekosistema gali atlaikyti. Tai ne paplūdimio uždarymas, o jo apkrovos reguliavimas.
Turistai vis tiek galės ilsėtis ant smėlio, maudytis ir valgyti prie jūros. Tiesiog ne visi turės gultą po savimi. Kai kuriuose populiariausiuose paplūdimiuose — tokiuose kaip Ses Illetes ar Es Pujols — gultų skaičius sumažės akivaizdžiai. Kiti, mažiau žinomi paplūdimiai, gali iš viso likti be komercinės įrangos.
Ir galbūt tai nėra blogiausia žinia — nes geriausi Viduržemio jūros paplūdimiai visada buvo tie, kuriuose smėlis buvo svarbesnis už plastikinį gultą. Kur vanduo buvo švaresnis nei baseine, o horizontas — platesnis nei skėčių eilė.
Tačiau tikrasis klausimas lieka atviras — ar populiari turistinė kryptis gali išlikti ribodama būtent tas patogumus, kurių tikisi lankytojai? Formentera stato ant to, kad gali. Artimiausieji metai parodys, ar ji buvo teisi, ar prarado tuos, dėl kurių visa tai ir buvo padaryta.
