Airijos pigių skrydžių milžinė „Ryanair“ vėl karpo savo tinklą. Šį kartą didžiausias smūgis tenka Vokietijos sostinei. Nuo spalio 24 dienos iš Berlyno oro uosto dings net 12 maršrutų. Ir vienas jų lietuviams ypač gerai pažįstamas – skrydis į Vilnių.
Apie tai rašo Lenkijos kelionių portalas „Fly4free“. Pradžioje bendrovė skelbė apie 10 naikinamų maršrutų, tačiau galiausiai jų sąrašas dar pailgėjo.
Kurie maršrutai dingsta
Iš Berlyno Brandenburgo oro uosto „Ryanair“ nebeskraidins į Bolonę, Fuerteventūrą, Gran Kanariją, Lansarotę, Marselį, Palermą, Pizą, Redžo di Kalabriją, Taliną, Salonikus, Triestą ir Vilnių.
Be to, bendrovė oficialiai uždaro savo bazę Berlyne. Apie tai, kad iš Vokietijos sostinės bus atitraukti septyni lėktuvai, „Ryanair“ paskelbė dar balandį. Bendrovė Berlyne liks, tačiau gerokai mažesniu mastu nei iki šiol.
Kodėl būtent Berlynas
„Ryanair“ savo komunikacijoje Berlyną vadina „blogiausiu oro uostu Europoje“. Pasak bendrovės rinkodaros vadovo Vokietijai, nepaisant sumažinto keleivių mokesčio, išlaidos Vokietijoje nėra konkurencingos, o Berlynas jau tapo brangiausiu oro uostu visame „Ryanair“ tinkle.
Tai ne pirmas kartas, kai pigių skrydžių bendrovė viešai kaltina oro uostus ir vyriausybes per dideliais mokesčiais. Tokia strategija „Ryanair“ dažnai naudojama derybose: bendrovė perkelia lėktuvus ten, kur pigiau, o atsisakytas kryptis palieka konkurentams.
Oro uostas, kurį vokiečiai mėgsta keikti
Berlyno Brandenburgo oro uostas turi ilgą ir triukšmingą istoriją. Jo statybos užtruko daugybę metų ilgiau nei planuota, o atidarymas buvo kelis kartus atidėtas dėl techninių problemų. Galiausiai oro uostas pradėjo veikti tik 2020 metų rudenį, gerokai viršijęs pradinį biudžetą.
Nuo pat pradžių jis sulaukdavo kritikos dėl eilių, mokesčių ir patogumo. „Ryanair“ kaltinimai dėl brangumo tik papildo šį sąrašą. Pigių skrydžių bendrovėms kiekvienas euras už keleivį yra lemiamas: jei mokestis oro uoste didesnis, bilieto kaina arba kyla, arba maršrutas tampa nuostolingas.
Vokietijoje šiuo klausimu jau seniai vyksta diskusija. Aviacijos sektorius skundžiasi, kad aviacijos mokesčiai, saugumo ir oro eismo valdymo rinkliavos šalyje vieni didžiausių Europoje. Dėl to pigių skrydžių bendrovės renkasi kitas šalis, kuriose oro uostai siūlo nuolaidas naujiems maršrutams.
Smūgis ne tik Berlynui
Vokietijoje kirpimai neapsiriboja sostine. „Ryanair“ planuoja apie 5 procentus sumažinti skrydžių skaičių Hamburge, palyginti su praėjusiais metais. Tuo pačiu skrydžių daugės Memingene ir Kelne.
Iš viso žiemos tvarkaraštyje „Ryanair“ pasiūla iš Vokietijos bus 700 tūkstančių vietų mažesnė nei praėjusią žiemą.
Dar skaudesnė žinia laukia Brėmeno. Nuo 2027 metų balandžio „Ryanair“ visiškai pasitraukia iš šio oro uosto. Nors bendrovė iš ten skraidino tik šešiais maršrutais, tai reiškia apie 400 tūkstančių keleivių netektį – daugiau nei penktadalį viso oro uosto srauto.
Vietos valdžios atstovai neslėpė, kad derybos buvo sunkios. Pasak jų, bendrovė norėjo gauti subsidijas ir tuo pačiu naudotis oro uosto infrastruktūra beveik nemokamai. Tai, jų teigimu, reikštų nuostolius dėl kiekvieno „Ryanair“ keleivio.
Pernai „Ryanair“ jau buvo visiškai pasitraukusi iš Dortmundo, Leipcigo ir Drezdeno.
Kas laimi iš „Ryanair“ pasitraukimo
Kai viena bendrovė pasitraukia, kitos dažnai mato galimybę. Atlaisvintus laiko tarpsnius oro uoste ir keleivių srautus gali perimti kiti pigių skrydžių vežėjai ar tradicinės aviakompanijos. Tačiau tai vyksta ne iš karto, o kartais – visai ne.
Kita vertus, laimi tie oro uostai, į kuriuos „Ryanair“ perkelia lėktuvus. Bendrovė nuolat derasi su oro uostais visoje Europoje, todėl vieno miesto netektis dažnai tampa kito miesto naujais maršrutais.
Ką žinoti lietuviams
Skrydis Berlynas–Vilnius daugeliui buvo patogus ir pigus būdas pasiekti Vokietijos sostinę savaitgaliui, koncertui ar darbo reikalams. Taip pat dalis keliautojų Berlyną naudojo kaip tarpinę stotelę pigesniems tolimesniems skrydžiams.
Pirma, jei jau turite bilietus šiuo maršrutu po spalio 24 dienos, patikrinkite savo užsakymą ir elektroninį paštą. Atšaukus skrydį, keleivis turi teisę rinktis pinigų grąžinimą arba alternatyvų maršrutą. Bendrovė apie atšaukimą turėtų informuoti iš anksto.
Antra, ieškokite alternatyvų. Į Berlyną iš Lietuvos galima nuvykti kitų vežėjų skrydžiais, su persėdimu, autobusu ar automobiliu. Kelionė automobiliu per Lenkiją trunka maždaug dešimt valandų, o naujieji keliai ją kasmet trumpina.
Trečia, jei Berlyną naudojote kaip jungtį į Kanarus, Siciliją ar Graikiją, verta pasižiūrėti į kitus Europos mazgus. Pasirinkimas iš Vilniaus ir Kauno nemažas, ypač žiemos sezonu.
Ketvirta, šis atvejis primena paprastą taisyklę: pigių skrydžių bendrovių maršrutai nėra amžini. Jie atsiranda ir dingsta priklausomai nuo oro uostų mokesčių, subsidijų ir pelningumo. Todėl planuojant kelionę kelis mėnesius į priekį verta turėti ir atsarginį planą.
Penkta, jei skrendate per Vokietiją šią žiemą, atsižvelkite į tai, kad mažesnė pasiūla dažnai reiškia ir didesnes kainas likusiais maršrutais. Kai konkurencija sumažėja, bilietai retai pinga.
Ir galiausiai – pigus bilietas dažnai yra ir rizikingiausias. Kuo pigesnis maršrutas, tuo lengviau vežėjas jo atsisako.
