Australų turistė Emma Roberts buvo deportuota iš Balio po to, kai, kaip įtariama, išreiškė nepagarbą šventosios šventyklos artefaktams. Ji pažeidė Indonezijos Kultūros paveldo išsaugojimo įstatymą, nes elgėsi su pratimomis – pašventintais objektais, kurie Balyje įkūnija dvasinę galią. Indonezija rimtai žiūri į tokius pažeidimus ir gali būti nubausta iki penkerių metų laisvės atėmimo bausme ir didelėmis baudomis. Robertsas neteisingai prašė diplomatinio imuniteto, nors turėjo standartinę turistinę vizą. Šis atvejis rodo, kaip svarbu suprasti vietos papročius prieš lankantis šventose vietose užsienio šalyse.
Incidentas, sukrėtęs Balį: Detali laiko juosta
Paskutinį kartą tai įvyko trečiadienio rytą, kai jis atsisakė paklusti per apklausą ir pareiškė turįs diplomatinį imunitetą, nors turėjo standartinę turistinę vizą.
Imigracijos pareigūnai nurodė, kad buvo pažeistas Kultūros apsaugos įstatymo 22 straipsnis, kuriuo draudžiama sąmoningai negerbti šventų vietų.
Šis atvejis – penktoji deportacija šiais metais pagal sugriežtintas Balio kultūros apsaugos priemones.
Šventųjų artefaktų supratimas Balio šventyklų kultūroje
Šventieji objektai baliečių šventyklose yra daugiau nei paprasti dekoratyviniai elementai; jie įkūnija dvasinę galią, kuri, kaip tikima, sujungia maldininkus su dieviškomis jėgomis. Šie artefaktai, vadinamieji pratima, pašventinami per sudėtingas apeigas, kurių metu jiems suteikiama dieviškoji esmė.
Balandietiškasis induizmas laikosi griežtų protokolų, susijusių su šiais daiktais. Ne induistai privalo laikytis tinkamo atstumo nuo šventyklų, vengti rodyti kojas į šventuosius daiktus ir niekada neliesti ar nuimti artefaktų. Net tam tikriems šventyklų objektams fotografuoti reikia leidimo.
Šie protokolai grindžiami baliečių „sekala ir niskala” (matomos ir nematomos sritys) sąvoka. Šių ribų pažeidimas sutrikdo kosminę harmoniją ir yra rimtas dvasinis nusižengimas, reikalaujantis bendruomenės atsako.
Teisinės religinių objektų paėmimo pasekmės Indonezijoje
Pagal Indonezijos įstatymus religinių daiktų išnešimas iš šventyklų, šventovių ar kultūros objektų yra sunkus kriminalinis nusikaltimas, už kurį baudžiama didelėmis baudomis ir laisvės atėmimu.
Nusikaltėliams gresia iki penkerių metų kalėjimo ir baudos, viršijančios 27 600 EUR. Po padažnėjusių artefaktų vagysčių atvejų valdžios institucijos sustiprino teisės aktų vykdymą.
Dažniausiai užsieniečiai pirmiausia deportuojami, tačiau pakartotinai nusižengusieji gali būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn.
Teisinė sistema grindžiama Indonezijos Kultūros paveldo išsaugojimo įstatymu, kuriuo saugomi religinės reikšmės objektai.
Pareigūnai bendradarbiauja su imigracijos tarnybomis, kad būtų sudarytas ankstesnių pažeidėjų sąrašas.
Siekiant užkirsti kelią pažeidimams, turizmo mokomojoje medžiagoje dabar aiškiai pateikiami įspėjimai apie šiuos įstatymus.
Turisto praeitis ir ankstesnių kelionių istorija
Neseniai deportavimo byloje figūruoja 31 metų australų turistė Emma Roberts, kuri anksčiau keliavo po 17 šalių Pietryčių Azijoje ir Pietų Amerikoje.
Roberts, rinkodaros vadovė iš Sidnėjaus, savo ilgas keliones dokumentavo socialinėje žiniasklaidoje, dažnai rodydama savo nuotykius atokiose šventyklose ir istorinėse vietose.
Iš jos paso matyti, kad ji ne kartą lankėsi Indonezijoje, o per pastaruosius penkerius metus tris kartus lankėsi Balyje.
Remiantis imigracijos duomenimis, 2019 m. Tailande Roberts jau buvo padariusi nedidelių pažeidimų dėl netinkamos aprangos budistų šventykloje, tačiau oficialūs kaltinimai jai nebuvo pateikti.
Ši deportacija yra pirmoji rimta su kelione susijusi teisinė pasekmė.
Socialinės žiniasklaidos reakcija ir visuotinis pasipriešinimas
Emmos Roberts deportavimas iš karto sukėlė audrą socialinės žiniasklaidos platformose: per kelias valandas po incidento buvo naudojami hashtagai #JusticeForEmma ir #BaliDeportation.
Tarptautiniai keliautojai išreiškė susirūpinimą dėl griežtos Balio teisėsaugos politikos, o Indonezijos piliečiai gynė savo kultūrinį suverenumą.
Turizmo ekspertai pažymėjo, kad šis atvejis rodo didėjančią įtampą tarp globalizacijos ir vietos papročių.
„Tai yra Vakarų individualizmo ir Rytų bendruomeninių vertybių susidūrimas”, – aiškino Džakartos universiteto kultūros antropologė daktarė Ayu Pratiwi.
Nuo to laiko keli kelionių influenceriai sukūrė virusinį turinį, aiškinantį baliečių papročius, ir Robertso nelaimę pavertė edukaciniu momentu apie pagarbą kultūrinėms riboms keliaujant užsienyje.
Panašūs kultūrinio nejautrumo atvejai turistų lankomose vietose
Nors Emmos Roberts deportacija sulaukė didelio žiniasklaidos dėmesio, jos atvejis yra tik vienas iš vis dažniau pasitaikančių tarptautinių lankytojų kultūrinių klaidų garsiose turistinėse vietose.
Panašūs incidentai įvyko šventose Kambodžos šventyklose, iš kurių turistai buvo išsiųsti už tai, kad Angkor Vato šventykloje fotografavosi nuogi.
Japonijoje lankytojai susilaukė pasipriešinimo dėl trikdančio elgesio geišų kvartaluose.
Egipte turistai susidūrė su nelegaliai į piramides kopiančiais lankytojais, o JAV indėnų gyvenvietės nuolat susiduria su nepagarbiu elgesiu.
Šie atvejai rodo įtampą tarp turizmo ekonomikos ir kultūros išsaugojimo, todėl daugelis šalių, siekdamos apsaugoti savo paveldo objektus, taiko griežtesnes bausmes ir švietimo iniciatyvas.
Balijos bendruomenės reakcija ir religiniai padariniai
Po Emmos Roberts deportacijos baliečių religiniai lyderiai vienbalsiai pasmerkė tai, ką jie apibūdino kaip gilų šventos žemės išniekinimą.
Dėl šio incidento prie imigracijos biurų Denpasare kilo vietos gyventojų protestai, kurių šimtai reikalavo griežčiau taikyti pagarbos kultūrai įstatymus.
Šventyklų vadovų konsorciumas paskelbė pareiškimą, kuriame pabrėžė, kad Agungo kalnas tebėra aktyvi dvasinė vieta, o ne tik turistų traukos objektas.
„Užsienio svečiai turi suprasti, kad jie patenka į gyvas šventyklas, o ne į muziejus”, – aiškino kultūros antropologė daktarė Ketut Widana.
Balio hinduistų dharmos taryba pasiūlė visiems turistams, atvykstantiems į regionus, kuriuose yra 10 000 salos šventyklų, rengti privalomus kultūrinio orientavimo užsiėmimus.
Kaip keliaujant pagarbiai lankyti šventąsias vietas
Keliaudami į šventas vietas visame pasaulyje, lankytojai gali išvengti kultūrinių klaidų tinkamai pasiruošę ir laikydamiesi vietos papročių.
Prieš atvykdami pasidomėkite konkrečios vietovės etiketu, susijusiu su tinkama apranga, fotografavimo apribojimais ir įėjimo reikalavimais.
Daugelyje šventų vietų reikia užsidengti pečius, kelius, o kartais ir galvas. Lankytojai turėtų nešioti skareles arba apsiaustus kaip universalius sprendimus.
Pagarbiai kalbėkite tyliai, prieš fotografuodami žmones paprašykite leidimo ir stebėkite neliesdami religinių objektų.
Išmokę pagrindinių pasisveikinimų vietos kalba ir supratę lankomų objektų reikšmę, sukursite prasmingus kultūrinius mainus.
Keliautojai turėtų laikytis paskelbtų taisyklių ir pagarbiai elgtis su religinių apeigų praktikuotojais, suprasdami, kad tai ne tik turistų lankomos vietos, bet ir gyvi dvasiniai centrai.
Deportacijos poveikis Balio turizmo politikai
Neseniai įvykdyta užsienio turisto deportacija iš Balio žymi svarbų posūkį, kaip Indonezijos valdžios institucijos įgyvendina pagarbos kultūrai taisykles.
Šis atvejis paskatino pareigūnus įgyvendinti griežtesnę lankytojų patikrą ir išplėsti šviečiamąją medžiagą įvažiavimo punktuose.
Turizmo pareigūnai šiuo metu rengia išsamų „lankytojų elgesio kodeksą”, kuris bus išdalytas visiems atvykstantiems turistams.
Politikos pokyčiai atspindi Balio pasiryžimą subalansuoti pajamas iš turizmo ir kultūros išsaugojimą.
Vietos valdžios institucijos taip pat sugriežtino bausmes už šventųjų vietų pažeidimus ir kartu parengė daugiau kultūros ambasadorių, kurie turėtų tinkamai vadovauti turistams.
Tokiu subalansuotu požiūriu siekiama išlaikyti Balio patrauklumą ir kartu apsaugoti jo dvasinį paveldą.
Pamokos keliautojams: Kultūrinis švietimas prieš tyrinėjimą
Nors tarptautinės kelionės suteikia turiningos patirties, šis deportacijos atvejis pabrėžia, kad prieš vykstant į užsienio šalis labai svarbus kultūrinis švietimas.
Prieš atvykdami keliautojai turi išsiaiškinti vietos papročius, religines praktikas ir teisines ribas.
Balyje esančiose šventose vietose reikia laikytis tam tikrų elgesio taisyklių, kurių turistai dažnai nepastebi. Aprangos, fotografavimo ir šventyklų etiketo supratimas ne tik padeda išvengti teisinių pasekmių, bet ir rodo pagarbą priimančioms bendruomenėms.
Keletas turizmo agentūrų dabar rekomenduoja prieš kelionę rengti kultūrinio orientavimo kursus. Skaitmeninėse platformose siūlomi konkrečios šalies etiketo vadovai, o kai kurios oro linijų bendrovės į medžiagą prieš išvykimą pradėjo įtraukti kultūrinį instruktažą.
Šis incidentas primena, kad atsakingam turizmui reikia ne tik rezervuoti nakvynę, bet ir pasiruošti.
