„Tai buvo lengviausia ir gražiausia diena per visas atostogas,” pasakė Eglė, grįžusi iš savo pirmojo žygio Tatruose. Ir internetas iš dalies jai pritartų — daugybė straipsnių vadina kelią iki Morskio Oko „patogiausiu žygiu kalnuose.” Tačiau visa tiesa šiek tiek sudėtingesnė.
Pirmieji kilometrai — tikrai lengvi
Kelias iki Morskio Oko prasideda nuo Palenica Białczańska automobilių aikštelės. Pirmieji septyni kilometrai — asfaltuotas kelias per mišką. Nuolydis minimalus. Žmonės eina su vežimėliais, vaikai bėgioja, kai kas net jodinėja dviračiais, nors taisyklės tai riboja.
„Ėjome su draugėmis ir kalbėjomės kaip parke,” ramiai pasakė Eglė. „Kvepėjo sakais ir žeme. Jokio streso.”
Šioje dalyje galima sutikti arklius su vežimais — tradicinė Tatruose transporto forma. Arkliu galima pasiekti Polianą Vlosienicą — tašką, nuo kurio asfaltas baigiasi. Kaina — apie 50–70 zlotų asmeniui į vieną pusę. Bet daugelis renkasi eiti pėsčiomis, nes pati kelionė mišku — tai patirtis. Aukšti eglynai. Upokšniai. Retkarčiais stirnos tarp medžių.
Paskutinis pusantro kilometro — kitas pasaulis
Ir čia prasideda tai, apie ką daugelis nutyli. Nuo Polianos Vlosienicos iki ežero lieka apie 1,5 kilometro. Bet šis atstumas — jau tikras kalnų takas. Akmenys. Šaknys. Nelygumai. Laiptai iš natūralaus akmens, kurie po lietaus tampa slidūs.
„Mano sportbačiai tiko pirmai daliai,” paaiškino Eglė. „Bet paskutinę dalį ėjau labai atsargiai. Viena draugė paslydo ir sumušė kelį.”
Tai nėra katastrofa. Tai tiesiog realybė, kurią verta žinoti prieš kelionę.
Kiek laiko užtrunka
Vidutinis ėjimas nuo aikštelės iki ežero — apie dvi valandos. Greitesni žygeiviai sugeba per pusantros, bet su vaikais ar fotografavimu — dvi su puse. Atgal — panašiai, kartais greičiau, nes nuolydis žemyn. Iš viso su poilsiu prie ežero ir nuotraukomis — šešios septynios valandos visai dienai.
Parkavimas prie Palenica Białczańska — apie 30–40 zlotų už dieną, maždaug 7–9 eurai. Vasarą aikštelė pilna jau aštuntą ryto. Kas atvažiuoja vėliau — stovi pakelėje arba grįžta.
Schroniske prie ežero galima papusryčiauti ar užkąsti. Kava — apie 5 eurai. Sriuba — apie 4 eurai. Kainos kalnų sąlygomis protingos, nes viskas nešama arkliais arba nešikais. Bet vandens geriau neštis iš apačios — kalnuose kiekvienas litras sunkesnis ir brangesnis.
Bilietas į parką — 8 zlotai, apie 1,80 euro. Galima nupirkti internetu per parko svetainę tpn.gov.pl arba programėlę. Sezono metu kasose eilės, tad elektroninis bilietas — ne patogumas, o būtinybė.
Ar verta su vaikais
Priklauso nuo amžiaus. Vaikai virš septynių su tinkama avalyne ir motyvacija — tikrai sugeba. Mažesniems pirmoji dalis patiks, bet antroji bus sunkoka. „Aš nešiau keturmetę ant pečių paskutinį kilometrą,” ramiai pasakė Eglė. „Ir ji man už tai padovanojo piešinį su kalnu.”
Svarbu pradėti anksti — septintą ar aštuntą rytą. Popietę kelias tampa perpildytas. Vasarą prie Morskio Oko apsilanko iki 700 tūkstančių žmonių per sezoną. Piko dienomis — tūkstančiai per dieną. Anksti ryte — tyla ir kalnas vien tau.
Alternatyva su mažais vaikais — eiti tik iki Polianos Vlosienicos ir grįžti. Tai septynių kilometrų kelionė lengvu asfaltu per mišką, be jokių techninių sunkumų. Vaikai bėgioja, tėvai eina ramiai. Ir patirtis vis tiek įspūdinga — miškas, kalnų panorama, grynas oras. Nebūtina pasiekti ežerą, kad kelionė būtų verta.
Patikrinimas prieš kelionę
Ar turite kalnų batus, ne sportbačius? Ar pasiėmėte dvigubai daugiau vandens, nei manote, kad reikės? Ar patikrinote parko komunikatą tpn.gov.pl dėl uždarytų takų? Ar turite striukę nuo lietaus, net jei prognozė rodo saulę? Ar planuojate pradėti iki aštuntos ryto?
Jei visi atsakymai — taip, Morskie Oko bus vienas gražiausių dalykų, kuriuos pamatysite Europoje. Krištalinis vanduo, kalnų sienos aplinkui, tyla, kuri mieste neegzistuoja. Jei bent vienas atsakymas — ne, verta sustoti ir pasiruošti. Ežeras niekur nedingsta. Jis laukė milijonus metų — palauks ir jūsų. Bet galimybė juo pasidžiaugti saugiai — priklauso tik nuo jūsų sprendimo.
