Kai lietuviai galvoja apie trumpą kelionę į Lenkiją, dažniausiai mintyse iškyla Krokuva, Gdanskas, Varšuva ar Mozūrai. Tačiau rytų Lenkijoje, Liublino vaivadijoje, ant Vyslos kranto stovi miestelis, kurį patys lenkai vadina vienu gražiausių šalyje. Tai Kazimieras Dolnas (lenk. Kazimierz Dolny) – vieta su renesansiniais namais, pilies griuvėsiais virš upės ir tarpekliais, kuriuose rudenį lapai sudaro tunelį virš galvos.
Miestelyje gyvena vos keli tūkstančiai žmonių, tačiau per metus jį aplanko šimtai tūkstančių lenkų turistų. Lietuvių čia sutiksite retai, nors nuo Vilniaus iki Kazimiero Dolno yra maždaug 500 km, tai yra panašiai kaip iki Varšuvos su trumpu nuokrypiu.
Žemiau – ką pamatyti, ką paragauti ir kaip suplanuoti savaitgalį.
Kodėl jis toks ypatingas
Kazimieras Dolnas klestėjo XVI–XVII a., kai Vysla buvo pagrindinis prekybos kelias. Juo plukdyti grūdai į Gdanską, o vietos pirkliai iš to praturtėjo ir statė prabangius namus. Būtent iš tų laikų išliko garsiausi pastatai: Przybyłų kamienicos (broliai pastatė du namus su turtingai dekoruotais fasadais, vaizduojančiais šventuosius) ir renesansiniai grūdų sandėliai palei upę.
Kai prekybos kelias neteko reikšmės, miestelis sustojo laike. Tai, kas kitur būtų nugriauta ar perstatyta, čia išliko. XIX–XX a. Kazimierą atrado dailininkai, ir iki šiol jis vadinamas menininkų miesteliu: gatvelėse pilna galerijų, o vasarą aikštėje stovi tapytojų molbertai.
Ką pamatyti per vieną dieną
- Turgaus aikštė su medine šulinio pastoge. Tai miestelio širdis ir dažniausiai fotografuojama vieta.
- Przybyłų namai. Renesansiniai fasadai su šventųjų Kristoforo ir Mikalojaus atvaizdais.
- Pilies griuvėsiai ir bokštas. Užlipus atsiveria vaizdas į Vyslos slėnį ir raudonus stogus.
- Trijų kryžių kalnas. Trumpas, bet status kopimas į vieną geriausių apžvalgos taškų.
- Liosiniai tarpekliai. Siauri, giliai išplauti keliai tarp aukštų žemės sienų su medžių šaknimis. Garsiausias yra Korzeniowy Dół, šaknų tarpeklis. Rudenį čia ypač gražu.
Ką paragauti
Kazimiero simbolis yra gaidys iš duonos – kogut kazimierski. Tai gaidžio formos kepinys iš mielinės tešlos, parduodamas beveik kiekvienoje kepyklėlėje. Legenda pasakoja, kad gaidžio giedojimas kadaise išgelbėjo miestelį nuo velnio. Gaidys yra įregistruotas tradicinis regiono produktas, todėl jį verta paragauti bent kartą.
Be to, Liublino krašte populiarūs cebularzai – plokšti pyragėliai su svogūnais ir aguonomis. Juos rasite Liubline ir aplinkiniuose miesteliuose.
Kodėl verta važiuoti rudenį
Vasarą Kazimieras Dolnas yra vienas populiariausių savaitgalio taškų Varšuvos ir Liublino gyventojams, todėl gatvelėse būna ankšta, o restoranuose eilės. Rudenį vaizdas visai kitas. Spalį ir lapkritį liosinių tarpeklių sienas dengia geltoni ir raudoni lapai, Vyslos slėnyje rytais tvyro rūkas, o turgaus aikštėje vėl galima išgirsti savo žingsnius. Kavinės ir galerijos dirba, nors kai kurios trumpiau, o nakvynės kainos gerokai mažesnės nei vasarą.
Tai ir puikus metas fotografams. Žemi saulės spinduliai vėlyvą popietę nudažo renesansinius fasadus šiltomis spalvomis, o nuo pilies bokšto matyti, kaip slėnyje keičiasi rudens atspalviai.
Kiek kainuoja savaitgalis
Orientacinis skaičiavimas dviem asmenims automobiliu: maždaug 1000 km į abi puses, degalai, viena ar dvi nakvynės Liubline ar Kazimiere ne sezono metu ir pietūs vietinėse kavinėse. Lenkijoje maitinimas ir nakvynė mažuose miesteliuose paprastai pigesni nei didžiuosiuose turistų miestuose, todėl toks savaitgalis dažnai kainuoja mažiau nei skrydis į Vakarų Europos sostinę.
Kaip suplanuoti savaitgalį
Važiuojant automobiliu iš Vilniaus, maršrutas paprastai eina per Suvalkus, Balstogę ir Liubliną. Kelionė užtrunka maždaug 6–7 valandas be ilgų sustojimų. Patogiausia penktadienį vakare nakvoti Liubline, o šeštadienį ryte nuvažiuoti iki Kazimiero, kuris yra maždaug už 45 km.
Ne sezono metu, ypač lapkritį, nakvynės kainos mažesnės, o minių nėra. Vasarą ir per ilguosius savaitgalius miestelis būna perpildytas, o automobilių stovėjimo vietų centre rasti sunku.
Kazimiere verta užsukti ir į Vyslos krantinę, iš kurios šiltuoju sezonu plaukioja pramoginiai laivai. Šalia esantys Janoviecas su pilimi kitapus Vyslos ir Nałęczów kurortas leidžia savaitgalį papildyti dar dviem lankytinomis vietomis.
Ko nedaryčiau
- Nevažiuočiau automobiliu į pačią aikštę. Centras siauras, o stovėjimas mokamas ir ribotas. Geriau palikti automobilį aikštelėje miestelio pakraštyje.
- Neičiau į tarpeklius su lengvais bateliais po lietaus. Liosas tampa slidus, o takai purvini.
- Neplanuočiau tik vienos valandos. Daugelis turistų atvažiuoja „pažiūrėti aikštės“, bet miestelio žavesys atsiskleidžia tik vaikštant po gatveles ir tarpeklius.
Ką tai reiškia lietuviui
Kazimieras Dolnas yra puiki alternatyva pervargusioms turistų kryptims. Jis nebrangus, pasiekiamas automobiliu per vieną dieną ir rudenį ypač gražus. Be to, jį lengva sujungti su Liublinu, kuris pats yra įdomus miestas su senamiesčiu ir istorinėmis sąsajomis su Lietuva: būtent čia 1569 m. buvo pasirašyta Liublino unija.
O jūs Lenkijoje renkatės didžiuosius miestus, ar mieliau ieškote tokių mažų miestelių?
