Iš Kutaisio keliavome į Mestia. Vietiniu autobusu penkias valandas važiavome siaurais kalnų keliukais. Atvykus mus iškart pasitiko būrys karvių, turistai ir jaukios mažo kalnų miestelio gatvės. Apsilankėme vietinėje parduotuvėje, kurioje netikėtai radome Lietuvos trispalvę. Pasijuokėme su pardavėju, kad esame iš Lietuvos ir taip tapome jo geriausiais draugais. Jis pasiūlė mums aprodyti miestelio apylinkes ir nuvežė prie Hastvali lynų pakilimo į kalnus… Nuostabus saulėlydis, puiki panorama, skanus vynas. O ir kainavo tikrai nedaug! Paliko neišdildomą įspūdį.

Iš Mestios keliavome įUshguli – aukščiausią virš jūros lygio kaimelį kalnuose. 50 km kelionė truko 2 valandas, nes važiavome visiška bekele, akmenimis, kalnais… Ekstrymas garantuotas. Miestelyje praleidome kelias valandas, apsilankėme kavinėje, pasivaikščiojome po apylinkes.

Iš Mestios autobusu 5 valandas keliavome į Batumį, kur praleidome 3 dienas. Gaila, karštį pakeitė liūtys – visas dienas pralijo, tačiau dėl to nesukome galvos. Pirminis planas buvo pliažas ir poilsis, tačiau oras to neleido, todėl keliavome į delfinariumą, aplankėme parduotuves, turgų, apsilankėme SKY bare.

Iš Batumio keliavome į Tbilisį. Čia važiavome jau naujausiu traukiniu – buvo net WiFi, todėl kelių valandų kelionė nė kiek neprailgo. Apsistojome centre, todėl daug vaikščiojome pėsčiomis. Pasiklausus kelio pas praeivį ir jam sužinojus, kad esame lietuviai, sulaukėme netikėto pasiūlymo – vyras palydėjo mus link lankomų objektų ir papasakojo apie juos. Pasirodo, kad jis – buvusio prezidento Ševargnadzės buvęs operatorius. Čia svetingumas – kasdienybė. Vaikštinėjome po senamiestį, kur taip pat sutikome gruziną, kuris trumpai mokėsi Lietuvoje.

Kitas dienas keliavome po apylinkes –Gergeti vienuolyną kalnuose, Vardzia urvus, sustojome ten, kur geidė širdis, nes mus vežiojo vietinis gidas.

Tiesa, norėdami užlipti ant kalno, nuo kurio matosi okupuota Gruzijos dalis, pamatėme ir netikėtą vaizdą – tapome avino aukojimo ceremonijos dalyviais. Vietiniai nusprendė paskersti aviną, jį tempė nuo kalno aukštyn ir žemyn, gėrė vyną, valgė kubdari. Savotiškai įdomi ir šokiruojanti patirtis.

Tbilisi palikome su pačiu įspūdingiausiu traukiniu – dviaukštėmis lovomis, tualetu, kur paspaudus nuleidimo mygtuką viskas išsitaško ant bėgių… Grįžome į Kutaisį, nuostabiai skaniai pavalgėme restorane, kuriame valgėme ir pirmąją dieną, ir su šypsenomis grįžome namo.

Ši kelionė buvo pati geriausia – nuostabiai suplanuota, įdomi, įvairiapusiška, šiek tiek šokiruojanti, bet taip pat ir labai jauki – žmonių nuoširdumui nėra ribų. Tikrai norisi sugrįžti dar ir dar kartą! Ir tikrai grįšime!