Milijonai nuotraukų. Tūkstančiai vaizdo įrašų. Ir viena nauja taisyklė, kuri viską pakeitė.

Miunchenas įvedė reikšmingą pokytį garsiausioje pasaulio alaus šventėje. Nuo šiol influenceriams, norintiems iš Oktoberfesto uždirbti, reikia licencijos. Taisyklė taikoma kūrėjams, kurie planuoja pinigais paversti savo įrašus, vaizdo klipus ar istorijas iš festivalio. Šalininkai sako, kad tai padeda suvaldyti minias, apsaugoti renginio įvaizdį ir nubrėžti aiškias, teisingas ribas. Lankytojams ir kūrėjams ši naujovė prideda dar vieną sluoksnį prie vienos labiausiai pasaulyje stebimų švenčių.

Kaip veikia naujoji licencija

Miestas įdiegė licencijavimo sistemą socialinių tinklų kūrėjams, kurie skelbia komercinį Oktoberfesto turinį. Ir sistema jau veikia — išduota apie du šimtai leidimų.

Nuo šiol monetizuojami įrašai tokiose platformose kaip „Instagram”, „YouTube” ir „TikTok” laikomi platesnės renginio ekonomikos dalimi. Kūrėjas, uždirbantis iš turinio, prieš skelbdamas turėtų gauti leidimą arba, jei reikia, sutvarkyti reikalus vėliau.

Logika paprasta. Festivalis — tai ne tik alus ir atrakcionai. Tai ir milžiniška ekonomika, kurioje sukasi prekeiviai, organizatoriai ir dabar jau turinio kūrėjai. Miunchenas nori, kad ši sistema liktų tvarkinga ir sąžininga visiems, kurie prisideda prie pasaulinio šventės įvaizdžio.

Kodėl tokia taisyklė atsiranda būtent dabar

Prieš dešimtmetį tokios sistemos nė nereikėjo. Bet pasaulis pasikeitė. Socialiniai tinklai iš pramogos virto industrija, o dideli renginiai — nemokama scena milijonams peržiūrų.

Oktoberfestas čia — tarsi sukurtas kadrui. Spalvingos palapinės. Tradiciniai rūbai. Alaus bokalai ir muzika, kurios patrauklumas veikia bet kokiame ekrane. Todėl kūrėjų srautas augo metai iš metų, o kartu augo ir įtampa: minios prie populiariausių vietų, filmavimai, trukdantys kitiems, ir vis daugiau pinigų, uždirbamų iš renginio, į kurį pačiam nieko investuoti nereikėjo.

Miuncheno žingsnis — bandymas tą chaosą suvaldyti. Ne uždrausti, o tiesiog įrėminti. Aiškiai pasakyti, kur baigiasi asmeninė šventė ir kur prasideda verslas.

Kam jos reikia, o kam — ne

Riba nubrėžta gana aiškiai. Licencijos reikia tiems, kurie iš Oktoberfesto turinio uždirba — per reklamą, rėmimus ar partnerystes. Kitaip tariant, kai asmeninė šventė virsta apmokama žiniasklaida.

O paprastam lankytojui, kuris tiesiog nusifotografuoja prie palapinės ar nufilmuoja atrakcioną sau ir draugams, jokio leidimo nereikia. Privatūs prisiminimai lieka visiškai už sistemos ribų.

Skirtumas — būtent versle. „Iš pradžių supykau, o paskui supratau, kad taip net patogiau — bent aišku, kur riba”, — svarsto vienas kūrėjas Justas, ne kartą filmavęs panašius renginius. Tokia riba, pasak jo, kaip tik apsaugo ir pačius influencerius: aišku, kada tu svečias, o kada — reklamos platforma.

Praktiškai tai reiškia štai ką. Jei filmuoji atostogas ir dalijiesi jomis su draugais — tęsk ramiai. Bet jei už tą patį vaizdą tau moka prekės ženklas, taisyklės jau kitos. Riba brėžiama ne pagal tai, ką rodai, o pagal tai, ar iš to uždirbi. Ir būtent toks aiškumas, pasak pačių kūrėjų, ilgainiui naudingas visiems.

Kiek tai kainuoja

Bene įdomiausias klausimas — kiek toks leidimas kainuoja. Ir atsakymas ne toks paprastas, kaip norėtųsi. Fiksuoto tarifo nėra.

Miestas teigia, kad mokestis priklauso nuo kelių dalykų: kūrėjo pajamų, auditorijos dydžio ir nuo to, kaip tiksliai įrašas monetizuojamas. Todėl viena paskyra gali sumokėti vienaip, o kita — visai kitaip. Kuo didesnė auditorija ir kuo daugiau pinigų atneša turinys, tuo didesnė tikėtina suma.

Svarbi detalė — jau paskelbtus įrašus dažnai galima įteisinti ir atgaline data. Tad kūrėjas, iš pradžių apie taisyklę nežinojęs, nebūtinai lieka pažeidėju. Miestas komercinį turinį tiesiog laiko dar viena mokama veikla festivalio teritorijoje — panašiai kaip prekybą ar paslaugas.

Toks lankstus modelis turi ir savo logiką. Mažas kūrėjas su nedidele auditorija nesumokės tiek pat, kiek žvaigždė su milijonais sekėjų. Sistema bando būti proporcinga — imti daugiau iš tų, kurie ir uždirba daugiau.

Kodėl miestas ir kūrėjai tam pritaria

Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad tai — tik dar viena biurokratija. Bet daugelis mato ją kitaip.

Miuncheno pareigūnai sako paprastą dalyką: jei kūrėjas iš Oktoberfesto pelnosi, jis turėtų prisidėti prie jo išlaikymo taip pat, kaip prekybininkai ar organizatoriai. Surinktos lėšos, anot miesto, reinvestuojamos atgal į festivalį, o ne laikomos pelnu.

Nemažai kūrėjų sistemą irgi vertina teigiamai. Aiškesnės taisyklės sumažina neapibrėžtumą ir padeda atskirti asmeninį apsilankymą nuo apmokamo įrašo. O dar — licencija suteikia savotišką teisėtumą. Dalyvavimas pasaulinio masto renginyje tampa oficialus ir laukiamas, o ne pusiau slaptas.

Žinoma, ne visiems tokia naujovė patinka. Bet kryptis akivaizdi. Influencerystė seniai tapo pilnaverte industrija, ir didieji renginiai pamažu pradeda ją traktuoti būtent taip — su taisyklėmis, mokesčiais ir aiškiomis ribomis. Oktoberfestas tik vienas pirmųjų, garsiai ištaręs tai, ką kiti kol kas tik svarsto. Ir mažai tikėtina, kad jis liks paskutinis.