Ilgą laiką atrodė savaime suprantama: nori geriausios picos — važiuok į Italiją. Ten krosnys. Ten tradicija. Ten, atrodė, prasidėjo viskas, ką apie picą apskritai verta žinoti.

Ir štai titulas netikėtai iškeliavo į Londoną.

Picerija „Napoli on the Road“ ką tik pelnė geriausios pasaulyje vardą ir aplenkė garsiausius konkurentus iš Italijos bei Jungtinių Valstijų. Tai nutiko prestižiniame „50 Top Pizza“ reitinge, kuris buvo paskelbtas pačiame Neapolyje — mieste, ilgus dešimtmečius laikytame neginčijamu picos sostu.

Skamba kaip klaida. Bet klaidos čia nėra.

Nuo vieno furgono iki pasaulio viršūnės

Ši istorija prasidėjo ne prabangioje salėje su baltomis staltiesėmis. Ji prasidėjo turguje.

Šefas Mišela Paskarella savo picas pirmiausia kepdavo viename maisto furgone ir pardavinėdavo vietos ūkininkų turgeliuose. Tešla. Dūmai. Pomidorų kvapas, kuris sklisdavo per visą aikštę ir sustabdydavo net skubančius praeivius.

Iš pradžių prie furgono stabteldavo keli smalsuoliai. Paskui nusidriekdavo eilės.

„Atėjau nusipirkti daržovių, o namo grįžau su pica rankoje“, — juokdamasis pasakodavo ne vienas nuolatinis turgaus lankytojas. Toks buvo visas metodas — sutikti žmones ten, kur jie jau būdavo, ir leisti patiems panorėti grįžti.

Ir jie grįždavo. Vėl ir vėl.

Palengva „Napoli on the Road“ iš furgono persikraustė į jaukius adresus prestižiniuose Londono rajonuose. Šiltos šviesos. Intymūs staliukai. Ritmas, kuris naujoką paverčia savu dar prieš atnešant pirmąją lėkštę. Iš miesto numylėtinės picerija netruko išaugti į viso žemyno išskirtinumą, o jos kilimą nulėmė paprasti dalykai — nuoseklumas, bendruomenė ir tyli, pasitikinti laikysena.

Kodėl būtent ši pluta laimi

Reputaciją picerija užsitarnavo dėl vieno dalyko, kurį pastebi kiekvienas prie stalo, — plutos.

Ji tankiai nusėta pūslelėmis. Apskrudusi kraštuose. Lengva, bet su tikru charakteriu. Prie jos — kruopščiai atrinkti ingredientai ir erdvė, kurioje nesijauti tarsi restorane, o veikiau tarsi svečiuose pas seną pažįstamą.

„Pirmą kartą pamačiau tokią plutą — visą pūslelėtą, beveik gyvą“, — stebėjosi vienas lankytojas, ragavęs neapolietiškų picų ne viename žemyne.

Būtent tai, pasak vertintojų, ir nulėmė pergalę: senas neapolietiškas amatas, sutiktas su margiausia kosmopolitiška Londono publika. Ne blizgesys. Ne mada. Paprastas dalykas, padarytas be priekaištų.

Amerika kovoja, tik daro tai kitaip

Anapus Atlanto verda visai kitokia kova.

Niujorko „Una Pizza Napoletana“ garsėja beveik priešinga filosofija — griežta drausme. Šefas Anthony Mangieri sąmoningai laiko mažą salę, siaurą meniu ir ribotą darbo grafiką. Kiekvienas aptarnavimas čia virsta atskiru įvykiu, kurio nepakartosi.

Tempas lėtas. Apgalvotas. Beveik meditatyvus. Tešla susiliečia su karščiu, ir pluta iškyla apskrudusi, oringa, aromatinga.

Vietos prie staliukų dingsta akimirksniu.

„Rezervaciją medžiojau bene tris savaites“, — atsidusdavo ne vienas norintysis patekti vidun. Čia niekas neatrodo kasdieniška — kiekviena pica atkeliauja su susikaupimu, keliais paprastais ingredientais ir tyliu pasitikėjimu, kuris svečią įtraukia į siaurą atsidavusiųjų ratą.

Italija vis dar valdo — tik nebe viena

Nors pirmoji vieta šįkart iškeliavo į Londoną, Italijos galios niekas nepanaikino.

Naujausiame šimtuke Italija turi net 31 pizzeriją tarp šimto geriausių pasaulyje — daugiau nei bet kuri kita šalis. Iš viso į reitingą pateko picerijos iš 36 valstybių. Jungtinės Valstijos seka su 22 įrašais, bet italų gylis kalba garsiau nei bet kuris atskiras titulas. Jų virtuvės ir toliau atrodo kaip namai visiems, kas myli šį amatą.

O jei pažvelgtume į miestus, vaizdas dar įdomesnis. Pirmauja Niujorkas su septyniomis pripažintomis picerijomis. Neapolis seka su šešiomis, kurių krosnys per siauras gatveles skleidžia tešlos ir dūmų kvapą. San Paulas užima penktą vietą ir įneša netikėtai gyvą, kosmopolitišką ritmą.

Trys žemynai. Vienas bendras stalas. Ir viena aiški išvada — geriausia pica pasaulyje nebeturi vieno vienintelio adreso.

Tad kitą kartą, medžiodami tikrai gerą picą, nebūtinai žvilgčiokite vien Italijos pusėn. Ieškokite pūslelėmis nusėtos, apskrudusios plutos, medžio dūmų kvapo ir vietos, kurioje jau nuo pirmos minutės jaučiatės savas. Titulai keičiasi — o štai šitie požymiai tikrą picą išduoda kur kas patikimiau nei bet koks apdovanojimas ant sienos.