Svajonė turėti savo namą Ispanijoje daugeliui atrodo nepasiekiama. Tačiau Galisijoje, šiaurės vakarų Ispanijoje, jau daugiau nei dešimtmetį laukia ne vienas namas, o visas kaimas – ir už jį nereikia mokėti nė cento. Kodėl jo vis dar niekas nepaėmė?
Apie šią istoriją priminė Lenkijos portalas „WP Turystyka“. Kalbama apie A Barcos gyvenvietę, kurioje stovi dvylika akmeninių namų. Formaliai ji atiduodama nemokamai, tačiau jos perėmimas gali kainuoti milijonus.
Kaimas su penkių šimtmečių istorija
A Barca yra Kortegados savivaldybėje, O Ribeiro regione, netoli Portugalijos sienos. Jos istorija siekia XV amžių. Kadaise per šią vietą ėjo kelias į Kastiliją, o per Minjo upę valtimis buvo perkeliami žmonės ir prekės. Pats kaimo pavadinimas, reiškiantis „valtį“, primena šią jo paskirtį.
Lūžis įvyko XX amžiaus trečiajame dešimtmetyje, kai netoliese buvo pastatytas tiltas. Kaimas pamažu prarado savo susisiekimo reikšmę.
Lemiamas smūgis buvo suduotas praėjusio amžiaus viduryje, kai buvo pastatytas Frieiros vandens rezervuaras. Pakilęs vanduo užliejo aplinkinius laukus, iš kurių gyveno kaimo gyventojai. Energetikos bendrovė nusavino visą kaimą, tikėdamasi, kad ir jis bus užlietas. Namai galiausiai išliko, tačiau be savininkų dešimtmečius nyko.
Atiduodama nemokamai – bet ne nuosavybėn
2013 metais gyvenvietė perėjo Kortegados savivaldybės nuosavybėn. Tačiau savivaldybė neturėjo lėšų ją atstatyti. Todėl buvo nuspręsta kaimą pasiūlyti nemokamai. Skelbimas pasirodė tais pačiais metais ir pateko į apleistų kaimų portalą, kuriame aprašyti išlikę istoriniai fontanai, tiltai ir akmeninių pastatų liekanos.
Susidomėjimas buvo milžiniškas. Pasak Galisijos dienraščio „La Voz de Galicia“, savivaldybė gavo daugiau nei tūkstantį paraiškų. Tarp jų buvo prabangaus kurorto projektų ir net amatininkų sūrinės idėja. Domėjosi įmonės iš Nyderlandų ir Vokietijos, taip pat investuotojai iš Madrido.
Kur slypi spąstai
Didžiausia kliūtis – ne susidomėjimo trūkumas, o perdavimo sąlygos.
Pirma, savivaldybė tikisi išsamaus turizmo ir poilsio projekto, paremto ekologinio kaimo modeliu. Būtent tokią teritorijos paskirtį numato vietos teritorijų planavimo dokumentai.
Antra – ir svarbiausia – sutartis neperduoda nuosavybės. Būsimas valdytojas gautų teritoriją 50 metų laikotarpiui be teisės ją įsigyti. Kortegados meras dienraščiui yra sakęs, kad būtent šis 50 metų apribojimas atbaidė visus potencialius investuotojus.
Trečia – kaina. Apie 15 tūkstančių kvadratinių metrų teritorija su dvylika akmeninių namų laukia investuotojo, pasirengusio padengti visas infrastruktūros atstatymo išlaidas: gatves, privažiavimus, vandentiekį ir elektros tinklus. Pagal 2024 metų savivaldybės skaičiavimus, remontas gali kainuoti nuo 2 iki 3 milijonų eurų.
Kitaip tariant, kaimas „nemokamas“ tik popieriuje. Realybėje tai – milijoninis projektas be nuosavybės teisių.
Ką galima pamatyti šiandien
Nors kaimas apleistas, jo žavesys išliko. Granito namai su šlaitiniais stogais, akmeniniai tiltukai per upelius, seni fontanai ir medžiais apaugę takai sukuria vaizdą, kuris primena istorinį filmą. Plačios Minjo upės krantai ir aplinkiniai vynuogynų šlaitai daro vietovę ypač fotogenišką.
Būtent dėl to daugelis paraiškų teikėjų įsivaizdavo čia butikinį viešbutį, poilsio namus ar menininkų rezidenciją. Vieta tikrai turi potencialo. Tačiau kaip tik ten, kur prasideda svajonė, prasideda ir skaičiavimai.
Ne vienintelis toks atvejis
Galisija garsėja apleistais kaimais. Dešimtmečius trukusi emigracija į miestus ir užsienį paliko šimtus, jei ne tūkstančius tuščių gyvenviečių. Kai kurias jų perka užsieniečiai, svajojantys apie kaimo turizmo sodybą ar ramų gyvenimą, kitas savivaldybės bando atgaivinti pasiūlydamos jas investuotojams su įvairiomis sąlygomis. Tačiau dažnai paaiškėja, kad atstatymas kainuoja kelis kartus daugiau, nei buvo tikėtasi.
Panašių iniciatyvų yra ir kitose Pietų Europos šalyse. Italijoje garsios „namų už vieną eurą“ programos, kurios taip pat dažnai turi slaptą kainą – privalomą remontą per nustatytą laiką.
Ką žinoti lietuviams
Jei tokie pasiūlymai jus vilioja, verta atsiminti kelias taisykles. „Nemokamas“ ar „už vieną eurą“ beveik visada reiškia, kad tikroji kaina slypi įsipareigojimuose: remonte, infrastruktūroje, verslo plane ar terminuotoje sutartyje. Prieš svajojant verta pasikonsultuoti su vietos teisininku ir realiai įvertinti atstatymo kainą.
Tačiau ir be nekilnojamojo turto planų šis kraštas vertas kelionės. O Ribeiro regionas garsėja baltaisiais vynais, Minjo upės slėnis – žaliais kraštovaizdžiais, o netoliese esantis Ourense miestas – karštųjų šaltinių maudyklėmis prie upės, iš kurių dalis yra nemokamos.
Į Galisiją iš Lietuvos dažniausiai keliaujama su persėdimu, skrendant į Santjago de Kompostelą, Vigą arba Portugalijos Portą. Iš Porto iki Portugalijos ir Ispanijos pasienio automobiliu – maždaug pusantros valandos.
Pačią A Barcą galima apžiūrėti iš išorės, tačiau verta atsiminti, kad pastatai apleisti ir griūvantys, todėl į juos lįsti nesaugu. Geriausia ją derinti su pasivaikščiojimu Minjo pakrante ir apsilankymu O Ribeiro vyno rūsiuose.
Galbūt A Barca kada nors sulauks savo šeimininko. O kol kas ji lieka viena gražiausių ir labiausiai apgaulingų Ispanijos svajonių.
