Sekmadienio vakarą keleiviai, skridę Austrian Airlines reisu iš Tel Avivo į Vieną, į namus pateko gerokai vėliau nei planavo. Jų Airbus A320 staiga pasuko Bulgarijos sostinės link. Įgula gavo pranešimą apie galimą bombą lėktuve.
Kas nutiko ore
Lėktuve buvo 57 žmonės: 51 keleivis ir šeši įgulos nariai. Airbus saugiai nusileido Sofijos oro uoste 21.42 val. vietos laiku. Tai sutampa su Lietuvos laiku, nes Bulgarija ir Lietuva yra toje pačioje laiko juostoje. Artėjant prie oro uosto lėktuvą lydėjo Bulgarijos karinių oro pajėgų naikintuvas.
Pasak „Sky News“, remiantis Bulgarijos transporto ministerija, pavojaus signalą perdavė pati įgula. Tai įvyko skrendant netoli Rumunijos ir Bulgarijos sienos. Remiantis šia informacija nuspręsta nukreipti lėktuvą į Sofiją, užuot tęsus skrydį į Vieną.
Kas pranešė apie „bombą“
Izraelio dienraštis „Haaretz“ išsiaiškino, kad tiesioginė viso incidento priežastis buvo anoniminis pranešimas apie įtartiną daiktą lėktuve. Pranešimą pateikė Austrijos pilietis, kuris pats tuo reisu nekeliavo.
Tokių netikrų pranešimų motyvai būna įvairūs: kerštas, „pokštas“ ar noras sutrukdyti konkrečiam keleiviui. Tačiau aviacijoje kiekvienas toks signalas vertinamas vienodai rimtai. Įgula negali sau leisti spėlioti, ar grėsmė tikra.
Patikra nieko nerado
Pirmadienį Austrian Airlines pranešė, kad kruopšti lėktuvo, keleivių ir įgulos patikra jokios realios grėsmės neatskleidė. Visi keleiviai tą pačią sekmadienio naktį tęsė kelionę iš Sofijos į Vieną. Bulgarijos transporto ministerija į agentūros „Reuters“ prašymą pakomentuoti neatsakė.
Pabaiga laiminga, bet keleiviams vakaras buvo ilgas: netikėtas nusileidimas, naikintuvas už iliuminatoriaus, patikra ir vėlyvas skrydis į Vieną.
Kodėl pilotai renkasi artimiausią oro uostą
Kai ore gaunamas pranešimas apie galimą grėsmę, pagrindinė taisyklė paprasta: kuo greičiau atsidurti ant žemės. Todėl lėktuvas nukreipiamas ne į galutinį tikslą, o į artimiausią tinkamą oro uostą, kuriame gali sulaukti saugumo tarnybų. Šiuo atveju tai buvo Sofija. Ten lėktuvas paprastai nustatomas atokioje stovėjimo aikštelėje, toliau nuo terminalo ir kitų orlaivių, o keleiviai išlaipinami pagal tarnybų nurodymus.
Kodėl lėktuvą lydėjo naikintuvas
Daugeliui keleivių karinis lėktuvas šalia yra pats bauginančiausias tokio incidento vaizdas. Iš tiesų tai standartinė procedūra, kai kyla abejonių dėl lėktuvo saugumo. Naikintuvas leidžia valdžios institucijoms vizualiai stebėti orlaivį, palaikyti ryšį ir užtikrinti, kad jis tikrai skrenda nurodytu maršrutu. Tai nereiškia, kad lėktuvui kas nors grėsė iš išorės.
Europos šalys tokias užduotis vykdo reguliariai. Baltijos šalių oro erdvėje panašias užduotis atlieka NATO oro policijos misija, todėl lietuviams tokios naujienos nėra visiškai svetimos.
Ką daryti, jei atsidūrėte tokioje situacijoje
Nors tikimybė patekti į panašią situaciją labai maža, verta žinoti, ko tikėtis:
- Klausykite įgulos. Netikėto nusileidimo metu instrukcijos gali keistis greitai. Įgula žino daugiau nei keleiviai.
- Neskubėkite filmuoti ir dalytis. Informacija socialiniuose tinkluose realiuoju laiku gali trukdyti tarnyboms ir kelti nereikalingą paniką artimiesiems.
- Pasiruoškite patikrai. Po nusileidimo dažnai tikrinamas ir bagažas, ir patys keleiviai. Tai gali užtrukti kelias valandas.
- Turėkite įkrautą telefoną ir vandens. Laukimas oro uoste po incidento retai būna trumpas.
O kas su kompensacijomis?
ES teisės aktai numato kompensacijas už vėluojančius skrydžius, bet ne visais atvejais. Saugumo grėsmė, įskaitant pranešimą apie bombą, paprastai laikoma ypatinga aplinkybe, kurios vežėjas negalėjo išvengti. Todėl piniginė kompensacija tokiu atveju dažniausiai nepriklauso. Vis dėlto vežėjas privalo pasirūpinti keleiviais: užtikrinti maitinimą, gėrimus, o jei reikia – ir nakvynę bei kelionės pratęsimą.
Lietuviams: Viena – populiari persėdimo vieta
Vienos oro uostas lietuviams gerai pažįstamas. Iš Vilniaus ten skraidoma, o Austrian Airlines tinklas leidžia patogiai persėsti į skrydžius į Artimuosius Rytus, Balkanus ir kitas kryptis. Todėl tokio maršruto keleiviais nesunkiai galėjo būti ir lietuvių, skridusių iš Izraelio su persėdimu Vienoje.
Planuojant keliones su persėdimais verta pasilikti daugiau laiko tarp skrydžių ir rinktis vieną bilietą visam maršrutui. Jei pirmasis skrydis vėluoja dėl nenumatytų priežasčių, vežėjas pagal vieną bilietą privalo jus nuskraidinti iki galutinio tikslo. Perkant atskirus bilietus, rizika tenka jums.
Taip pat verta turėti kelionių draudimą, kuris dengia kelionės vėlavimą ir papildomas išlaidas. Net jei vežėjas pasirūpina pagrindiniais dalykais, draudimas padeda, kai sugriūva tolesni planai, pavyzdžiui, užsakyta nakvynė ar koncerto bilietai.
Šį kartą istorija baigėsi tik išgąsčiu ir pavėluotu skrydžiu. Tačiau ji dar kartą primena, kad aviacijoje net vienas anoniminis skambutis gali pakeisti dešimčių žmonių vakarą.
