Sekmadienio rytas viename didžiausių Europos oro uostų prasidėjo ne kavos kvapu, o nesibaigiančiomis eilėmis. Amsterdamo Schipholio oro uoste sugedo elektroninė pasų kontrolės sistema, ir iškart sustojo 78 automatiniai vartai. Pasus teko tikrinti rankomis.
Kas atsitiko
Problema prasidėjo sekmadienį, spalio 18-ąją, apie 6 val. ryto. Laikas buvo pats nepalankiausias: Nyderlanduose vyko rudens mokyklinės atostogos, todėl keleivių srautas buvo gerokai didesnis nei įprastai.
Sugedus 78 automatiniams pasų kontrolės vartams, darbuotojai turėjo grįžti prie visiškai rankinio dokumentų tikrinimo. Tai greitai sukūrė milžiniškas eiles. Vietos žiniasklaidos duomenimis, vidutinis laukimo laikas siekė apie valandą, o piko metu – net 90 minučių.
Gedimas palietė išvykstančių keleivių pasų kontrolę. Didžiausias Schipholyje veikiantis vežėjas KLM pranešė apie maždaug 30 minučių vėlavimus. Bendrovės atstovė sakė, kad stengiamasi palaukti keleivių, jog jie nepavėluotų į savo skrydžius.
Dešimt valandų chaoso
Gedimą pavyko pašalinti tik po maždaug 10 valandų, apie 16 val. Tada automatiniai vartai vėl pradėjo veikti, bet vėlavimai jautėsi iki pat dienos pabaigos.
Gedimo priežastis kol kas nežinoma. Nyderlandų karališkosios žandarmerijos atstovas sakė, kad šiuo metu nėra pagrindo manyti, jog tai buvo kibernetinė ataka, tačiau to dar negalima atmesti. Tyrimas tęsiamas.
Svarbus niuansas: ne visi keleiviai tai pajuto
Čia slypi detalė, kurią verta žinoti kiekvienam lietuviui. Pasų kontrolė Schipholyje taikoma keleiviams, skrendantiems už Šengeno erdvės ribų: į Didžiąją Britaniją, JAV, Turkiją, Artimuosius Rytus ar Aziją.
Lietuva priklauso Šengeno erdvei. Todėl jei sekmadienį skridote tiesiai iš Amsterdamo į Vilnių, pasų kontrolės paprastai nereikėjo, ir šis gedimas jūsų tiesiogiai nepalietė. Kitaip buvo tiems, kurie per Amsterdamą persėdo į tolimuosius skrydžius. Pavyzdžiui, skrendant Vilnius–Amsterdamas–Niujorkas pasų kontrolę reikia praeiti būtent Schipholyje, prieš pereinant į ne Šengeno zoną.
Kodėl automatiniai vartai tokie svarbūs
Automatiniai pasų kontrolės vartai per pastaruosius metus tapo didžiųjų oro uostų stuburu. Keleivis priglaudžia biometrinį pasą, kamera palygina veidą su nuotrauka, ir per kelias sekundes vartai atsidaro. Vienas pareigūnas gali prižiūrėti kelis vartus vienu metu.
Kai sistema sugenda, viskas grįžta į laikus, kai kiekvieną pasą tikrina žmogus. To paties darbo našumas krenta kelis kartus, o eilės auga eksponentiškai. Būtent todėl net vienos sistemos gedimas gali sustabdyti viso oro uosto ritmą.
Situaciją Šengeno sienose dar labiau komplikuoja ES atvykimo ir išvykimo sistema (EES), kuri pradėta diegti 2025 m. rudenį. Ji registruoja ne ES piliečių biometrinius duomenis – pirštų atspaudus ir veido atvaizdą. Lietuvos piliečiams ši sistema netaikoma, bet ji gali pailginti kitų keleivių patikrą. O kai kontrolė vyksta rankomis, kiekviena papildoma sekundė prie langelio virsta minutėmis eilėje.
Kaip apsisaugoti nuo tokių staigmenų
Gedimų numatyti neįmanoma, bet sumažinti jų poveikį galima:
- Persėdimui palikite daugiau laiko. Jei Amsterdame persėdate į ne Šengeno skrydį, vien pasų kontrolei ir saugumo patikrai verta skirti bent porą valandų, ypač atostogų metu.
- Sekite oro uosto pranešimus. Schipholis skelbia informaciją apie laukimo laiką savo svetainėje ir programėlėje.
- Rinkitės vieną bilietą. Jei nespėjate į jungiamąjį skrydį dėl vėlavimų, bet turite vieną bilietą visam maršrutui, vežėjas privalo jus perkelti į kitą skrydį.
- Atkreipkite dėmesį į atostogų kalendorių. Nyderlandų, Vokietijos ar Belgijos mokyklinės atostogos reiškia didesnes minias oro uostuose, net jei Lietuvoje jų tuo metu nėra.
Lietuviams: Amsterdamas – pagrindiniai vartai į pasaulį
Schipholis yra vienas svarbiausių persėdimo taškų lietuviams. KLM skraidina iš Vilniaus į Amsterdamą, o iš ten galima pasiekti beveik bet kurią pasaulio vietą – nuo Šiaurės Amerikos iki Afrikos ir Azijos. Todėl tokios naujienos aktualios ne tik Nyderlandų keliautojams.
Rudens mokyklinės atostogos Lietuvoje dažniausiai vyksta spalio pabaigoje ar lapkričio pradžioje. Daugelis šeimų tada skrenda į šiltus kraštus, dažnai per Amsterdamą. Sekmadienio istorija primena, kad didelis oro uostas reiškia ir didelius pavojus vėlavimams.
Kelionėms su vaikais tai ypač aktualu: ilga eilė su pavargusiais mažaisiais ir lagaminais gali tapti didesniu iššūkiu nei pats skrydis. Todėl į oro uostą verta atvykti anksčiau, o vaikams pasiimti užkandžių ir užsiėmimų.
Tiesa, yra ir gera žinia: sistema buvo atkurta tą pačią dieną, o oro bendrovės stengėsi keleivių palaukti. Tačiau tiems, kurie piko metu stovėjo pusantros valandos eilėje, šis sekmadienis tikrai įsimins ilgam, o kai kuriems pasibaigs ir praleistu skrydžiu.
