Su Robertu susipažinau pažinčių programėlėje. Penkiasdešimt vieneri, išsiskyręs, „investuotojas“. Jo nuotraukose buvo juodas Mercedesas, jachtos uostas Monake ir viešbučio baseinas Dubajuje. Jis rašė gražiai, su humoru, ir iš pirmo susitikimo kavinėje atrodė kaip tikras džentelmenas.
Mes susitikinėjome tris mėnesius. Jis pasakojo apie savo verslą: nekilnojamasis turtas, akcijos, kažkoks projektas Dubajuje. Sakė, kad vasarą mane ten nusiveš. Restoranuose mokėdavo jis. Į pasimatymus atvažiuodavo tuo pačiu juodu Mercedesu, tik kažkodėl visada pasistatydavo už kampo.
Kelionė į Barseloną
Gegužės pabaigoje išskridau į Barseloną. Darbo konferencija, keturios dienos. Robertas sakė, kad negalės manęs pasitikti oro uoste, nes tą vakarą turės „svarbų susitikimą su partneriais iš Skandinavijos“.
Grįžau vėlai, apie vidurnaktį. Išsikviečiau taksi programėle. Programėlė parodė: juodas Mercedesas, vairuotojas Robertas, atvyks po trijų minučių.
Nusišypsojau. Pagalvojau, kad sutapimas. Robertų Lietuvoje daug, Mercedesų taksi irgi.
Kelionė į Barseloną buvo puiki. Konferencija, susitikimai, vakarai prie jūros su kolegėmis. Aš vis rašiau Robertui žinutes, siunčiau nuotraukas. Jis atsakydavo trumpai, vėlai vakare. Sakė, kad pavargęs po derybų. Aš tikėjau. Lėktuve namo galvojau, kad gal jau laikas pasakyti jam, jog jis man tikrai patinka. Ir kad gal pavasarį tikrai galime nuvažiuoti į tą jo Dubajų.
Susitikimas
Automobilis sustojo priešais mane. Vairuotojas išlipo padėti įdėti lagamino. Mes pažiūrėjome vienas į kitą.
Tai buvo jis.
Kelias sekundes nė vienas nieko nesakė. Paskui jis bandė nusišypsoti.
„Na… tai štai mano susitikimas su partneriais.“
Nuo pirmo pasimatymo kažkas manyje kirbėjo. Jis visada kalbėdavo apie pinigus, bet niekada apie darbą konkrečiai. Jis turėjo tą patį laikrodį, tuos pačius batus. Kai paklausdavau apie jo biurą, jis keisdavo temą. Bet aš norėjau tikėti. Po skyrybų buvau pavargusi nuo vyrų, kurie gyveno mano sąskaita. Ir vienas, kuris atrodė stiprus ir sėkmingas, buvo kaip atokvėpis.
Kelionė namo
Sėdau į automobilį. Ne ant galinės sėdynės, o šalia jo. Jis važiavo tylėdamas. Paskui pradėjo kalbėti.
Verslas buvo. Prieš dešimt metų. Statybų įmonė, kuri bankrutavo per krizę. Jis prarado viską: namą, santaupas, šeimą. Mercedesas – vienintelis, kas liko iš tų laikų, ir dabar jis juo vežioja keleivius naktimis. Dieną dirba sandėlyje. Nuotraukos iš Monako ir Dubajaus – iš tų laikų, kai dar turėjo pinigų.
„Bijojau, kad jei pasakysiu tiesą, tu nebenorėsi manęs matyti“, – pasakė jis. – „Tavo profilyje buvo parašyta, kad ieškai „finansiškai stabilaus vyro“.“
Tai buvo tiesa. Aš taip ir parašiau. Po skyrybų, kur buvęs vyras paliko mane su skolomis, man tai atrodė svarbu.
Ką supratau
Prie mano namų jis sustojo ir išjungė skaitiklį. Aš vis tiek sumokėjau programėle. Ir pasakiau, kad man reikia laiko pagalvoti.
Tą naktį ilgai negalėjau užmigti. Mane ne tiek skaudino, kad jis nėra milijonierius. Mane skaudino, kad jis tris mėnesius melavo. Kad visi tie pasakojimai apie Dubajų buvo vaidinimas. Ir kad aš pati, rašydama apie „finansiškai stabilų vyrą“, gal ir pastūmėjau jį tam vaidinimui.
Po savaitės
Po savaitės mes susitikome. Ne restorane, o parke. Ilgai kalbėjomės. Aš pasakiau, kad galiu suprasti gėdą, bet negaliu kurti santykių su žmogumi, kuris meluoja. Jis pasakė, kad supranta.
Mes nebe kartu. Bet kai kartais vėlai grįžtu iš oro uosto, visada pagalvoju apie jį. Ir apie tai, kad tiesa, kad ir kokia nepatogi, visada geriau už gražias nuotraukas.
O vasarą į Dubajų nuskridau pati. Su drauge. Paaiškėjo, kad baseinas ant viešbučio stogo atrodo lygiai taip pat, kaip jo nuotraukoje.
Draugė, kuriai papasakojau šią istoriją, juokėsi iki ašarų. Paskui staiga surimtėjo ir pasakė: „Žinai, aš per pažintis irgi visada rašau, kad noriu „stabilaus“ vyro. Gal ir mane kas nors apgaudinėja dėl to.“ Ji pakeitė savo profilį. Dabar ten parašyta, kad ji ieško sąžiningo žmogaus. Ir, sako, rašo visai kitokie vyrai.
Ką verta žinoti
Pažinčių programėlėse dažnai pasitaiko žmonių, kurie save pristato geriau, nei yra iš tikrųjų. Verta atkreipti dėmesį į neatitikimus: nuolatinius pasiteisinimus, vengimą susitikti tam tikrose vietose, per daug gražias istorijas. O ir patiems verta pagalvoti, ar mūsų reikalavimai nepastumia kitų į apsimetinėjimą.
Ar galėtumėte atleisti tokį melą?
Nuotrauka: Pofka, CC BY-SA 4.0, Wikimedia Commons
