Degantys automobiliai ir autobusų stotelės, išdaužyti langai, sugadinti paminklai. Tokie vaizdai iš Prancūzijos pastarosiomis dienomis apskriejo socialinius tinklus. Pirmadienio rytą neramumai pasiekė ir turistus: studentai užblokavo įėjimą į Luvrą, ir muziejus negalėjo atsidaryti įprastu laiku.
Kas iš tikrųjų vyksta Prancūzijoje ir ką turėtų žinoti tie, kurie artimiausiu metu planuoja ten keliauti?
Nuo mokinių protestų iki riaušių
Viskas prasidėjo dar rugsėjį. Prancūzijos licėjų moksleiviai protestavo ir blokavo mokyklas, reikalaudami geresnių mokymosi sąlygų. Netrukus prie jų prisijungė platesnis judėjimas: šalyje vyko masinės demonstracijos prieš augančias pragyvenimo išlaidas, jose dalyvavo šimtai tūkstančių žmonių.
Per pastarąjį savaitgalį padėtis paaštrėjo. Protestų esmę užgožė išpuoliai prieš viešuosius objektus ir plėšikavimas Paryžiuje, Marselyje ir Lione. Bušių Ronos departamento policijos prefektūra sekmadienį pranešė, kad Marselyje per šeštadienio riaušes plėšikavime piko metu dalyvavo iki 30 tūkst. žmonių, iš jų apie 8 tūkst. buvo laikomi kurstytojais.
Paryžiuje taip pat būta daug pavojingų situacijų. Gatvėse kilo chaosas, degė automobiliai ir autobusų stotelės.
Kas trukdo taikiems protestams
Prancūzijoje gyvenantys užsieniečiai sako, kad dabartiniai įvykiai primena 2018-uosius, kai į gatves išėjo „geltonosios liemenės“. Prancūzija yra demokratinė šalis, kurioje teisė protestuoti yra šventa. Problema ta, kad prie taikių demonstracijų dažnai prisijungia ir nekviesti svečiai: radikalūs „Black Bloc“ grupuočių dalyviai, vietiniai chuliganai ir žmonės, kurie neramumus išnaudoja kaip progą niokoti ir vogti.
Labiausiai nukenčia vietos gyventojai, dažnai neturintys nieko bendra su protestais: parduotuvių, restoranų ir smulkaus verslo savininkai. Po neramių naktų jie tvarko gatves ir bando grįžti į įprastą gyvenimą.
Luvras atsidarė pavėluotai
Tiesiogiai neramumus pajuto turistai, pirmadienį, spalio 19-ąją, norėję aplankyti Luvrą. Įėjimą į garsiausią Paryžiaus muziejų užblokavo studentai, taip išreiškę paramą licėjų moksleivių judėjimui. Muziejaus vadovybė pranešė, kad protestas, sutrukdęs atsidaryti įprastu laiku 9 val., su pačiu muziejumi nesusijęs.
Luvras – viena lankomiausių vietų pasaulyje, todėl net kelių valandų vėlavimas reiškia tūkstančius žmonių, stovinčių lauke su iš anksto nupirktais bilietais.
Kur buvo neramiausia
Svarbu suprasti mastą. Smurtiniai susirėmimai vyko konkrečiose miestų vietose. Paryžiuje tai buvo Respublikos aikštės (Place de la République) ir Bastilijos aikštės apylinkės, 10-asis rajonas bei Châtelet stotis, kur atvyksta priemiesčių traukiniai.
Paryžiuje gyvenantys užsieniečiai pabrėžia, kad tai, kas matoma per televiziją, atrodo bauginančiai, bet tai nėra visas miestas, o tik atskiros gatvės ar aikštės. Turistinėse vietose, jų teigimu, buvo ramu. Sunkiausia buvo šeštadienį, spalio 17-ąją.
Kai kurie tikisi, kad situacija aprims: spalio 19 d. Prancūzijos mokyklose prasidėjo dviejų savaičių atostogos. Vis dėlto vakarais neramumų gali pasitaikyti ir toliau.
Kaimyninių šalių diplomatai: atsargumas, ne panika
Lenkijos užsienio reikalų ministerija dar spalio 16 d. paskelbė, kad visoje Prancūzijoje tęsiasi moksleivių ir studentų protestai, gali sutrikti eismas ir viešasis transportas, o saugumo padėtis išlieka nestabili. Kelionių į Prancūzijos miestus ministerija neatkalbinėja, bet pataria elgtis itin atsargiai.
Ką daryti, jei keliaujate į Prancūziją dabar
- Venkite protestų ir blokadų vietų. Net jei atrodo įdomu pasižiūrėti, minia gali greitai tapti nevaldoma.
- Sekite vietos naujienas. Transporto sutrikimai ir uždarytos stotys gali pasikeisti per kelias valandas.
- Muziejų bilietus pirkite su lanksčiomis sąlygomis, jei tokios galimybės yra, ir pasitikrinkite atidarymo laiką lankymo dieną.
- Vakarais rinkitės ramesnius rajonus. Daugiausia problemų kilo vakare ir naktį.
- Klausykite policijos nurodymų ir neturėkite su savimi daug grynųjų ar brangių daiktų.
Lietuviams: ar atšaukti kelionę?
Paryžius išlieka viena populiariausių lietuvių savaitgalio krypčių, o skrydžiai iš Vilniaus ir Kauno daro jį lengvai pasiekiamą. Šiuo metu nėra pagrindo automatiškai atšaukti kelionės, ypač jei ji vyksta už didžiųjų miestų ribų. Prancūzijos regionai, pavyzdžiui, Provansas ar Bretanė, gyvena įprastu ritmu.
Prieš kelionę verta peržiūrėti Lietuvos užsienio reikalų ministerijos rekomendacijas keliaujantiems ir užsiregistruoti kaip keliaujančiam asmeniui. Taip konsulinė tarnyba, prireikus, galės su jumis susisiekti.
Keliaujant automobiliu, verta žinoti, kad protestai kartais virsta kelių blokadomis, ypač prie didžiųjų miestų žiedinių kelių. Navigacijos programėlės dažniausiai jas parodo, bet atsarginis maršrutas niekada nepakenks.
Prancūzija ne kartą išgyveno panašias bangas ir po jų greitai atsigaudavo. Tikėtina, kad ir šįkart Eifelio bokštas su Luvru netrukus vėl pasitiks turistus įprastai. Tik kol kas planuojant verta palikti šiek tiek laiko netikėtumams.
