Turizmo kainos Dubajuje

PIGI KELIONĖ Į DUBAJŲ

Skrendame į šeichų, naftos ir dangoraižių miestą ekonomine klase, tad jau iš anksto “užsiprogramuojame” turistauti ekonomiškai! Tik ar tai įmanoma viename brangiausių pasaulio miestų?!
Cha, benzino šiame “naftos SPA centrus” nors ir kiekviename viešbutyje galinčiame steigti mieste į valias.
Ir dar kokio pigaus! (Už 95-o litrą mokėjome apie 50 euro centų.)
Tik štai, kad galėtum jo prisipilti – neužtenka turėti ES galiojantį vairuotojo pažymėjimą. Reikia, brol, tarptautinių teisių, kurios Lietuvoje (bent jau taip pikti liežuviai mala) dar nėra išduodamos.
Todėl blogoji žinia nr.1 taupiam turistui – kaip išsinuomoti nebrangų automobilį su itin pigiu benzinu be minėtųjų teisių??? To padaryti, kaip ir sėstis už “Ekar” ar “Udrive” vairo (atitinkančio mūsų “city bee”) jūs negalėsite.
Nebent, esate apdovanoti draugais ar giminaičiais, gyvenančiais Dubajuje, kurie turi tarptautinį vairuotojo pažymėjimą, o gal net JAE teises.
Kadangi gyvenome ne miesto centre – važiuojant nuo oro uosto iki namų, nuo namų iki paplūdimio ar Dubajaus centro tekdavo pakloti nuo 70 iki 90 dirhamų (verčiant į eurus reikėtų dalinti iš 4). Kol vieną dieną, atvirai šnekant, užkniso šerti taksistus kreditinės kortelės “turiniu”.
Tuomet maždaug už 50 europietiškų pinigų dienai (plius benzinas) keturioms paroms išsinuomavome baltą mašiną (balta – top spalva Dubajuje, turbūt svarbesnė net už automobilio markęJ). Pasodinome už vairo Dubajuje dirbančią (bet vis dar nedrįstančią nerti į didmiesčio kamščius) savo dukrą ir pradėjome pilnavertes šeimos atostogas. Per keturias dienas aplankėme sostinę Abu Dabį, Šardžą, Hatą, Al Ainą ir vietines Dubajaus įžymybes. Patikėkit, kondicionuojama mašina, į kurią gali įšokti kada panorėjęs, yra toks gėris, na tooooks…
Ypač kai lauke plius 35 – 38!!! Dukra erzina, kad tokia (sąlyginai žemaJ) oro temperatūra rudenį yra juokas palyginus su emyratiška vasara, kuomet iš kondicionuojamų namų ir biurų visi ima kaišioti nosis tik vakarop – orui truputį atvėsus.
Sakote – išpuikėliai?! – kodėl nevažinėjome metro ar autobusais? Daugeliu atvejų tai nėra labai patogu (tiek kainos 4 asmenims, tiek ir galutinio tikslo prasme). Išlipus iš metro dar turi sukti galvą, kaip ir kokiu transportu judėti toliau. O patekus iš gerai kondicionuojamų patalpų į smegenis džiovinantį Dubajaus karštį – labai nesigalvoja. Po teisybei, vidurdienį norisi tik vieno – nerti į žydras Arabijos jūros bangas, arba… į ledinę kokio nors prekybcentrio kavinę!
Neįtikėtina, kad per visas 7 viešnagės dienas, turiu omeny, beprotišką mašinų “slalomą” septyniomis juostomis viena puse (didžiausias leistinas greitis 140 km/h), nematėme nei vienos avarijos. Ir nei vieno policijos automobilio, kurio reindžeriai “šaudytų” nusižengėlius. Užtai važiavimą drausmino daugybė greičio radarų, kurie “fotografavo” išsijuosę. Nieko nežinau apie čionykštes baudas, bet tikrai žinau, kad kasdien daugybė baltų mašinyčių turėjo gauti daug daug brangiai kainuojančių nuotraukyčių… Tik, matyt, šiame naftos rojuje (gal čia kiekvienas vairuotojas savo garažėly turi po nedidutį to juodojo aukso baseinėlį?) tos nuotraukėlės jau nieko nejaudina.
Išsigelbėjimas alkanam turistui– “Food court”
Kiaulystės dėsnis, kad prie prabangiojo “Dubai Mall” vis atsidurdavome važiuodami iš paplūdimio. Tai negi lėksi dar kokį dvidešimt kilometrų iki namų persirengti?..
Todėl visas dienas – visai nepiktybiškai, o tiesiog “labai aplinkybiškai” – nepaisėme išeiginio aprangos kodo ir eidavome į savo “Food court’ą” pro prabangiąsias “Gucci” bei “Versace” parduotuves tiesiog su paplūdimio parėdais.
Beje, dėl tų išeiginių frakų ir suknelių… Žaliųjų turistų kuprinėse jie jau seniai užleido vietą komufliažinėms plačkelnėms bei “bespalvėms” maikutėms. Tokia chameleoniška apranga padeda geriau susilieti su aplinka, pajusti dykumoje dar tik prieš gerą pusmetį išdygusių didmiesčių dvasią. Tik… maniškė “dvasia” nori pokštauti.
Jai kažkodėl per daug tos visur prikišamai demonstruojamos prabangos, to vitrinų ir lastikinių pardavėjų šypsenų. Nusprendžiame truputį pajuokauti. Nagi, užsukti į kokią pačią prabangiausią “Dubai Mall” parduotuvę ir naiviu balseliu klustelėti pardavėjos: “Sorry, is there “Primark” shop???” (Cha… kam teko ten apsipirkinėti, tikrai žino, jog tai ne 7 arabiškas žvaigždutes atitinkantis “šopingas”:)) Neišdrįstame… Reikės palaukti vakaro, kol kuris nors iš mūsų praloš kortomis “Asilą”, o štai tada ir galės elgtis kaip tikras asilas:):)
Taigi, jei norite pigiai (ir visai skaniai) pavalgyti Dubajuje ar kitame JAE mieste, ieškokite prekybos molų, o juose – ratu susispietusių greito ir pigaus maisto salių, vadinamųjų “Food court’ų”.
Čia rasite ir Mc Donalds užkandinių, kinų maisto, arabiškų falafelių, jūros gėrybių restoranėlių ir t.t.
Greita, skanu, nebrangu ir galbūt netgi nekensminga skrandžiui, jei tai vartojama ne daugiau kaip 10 dienų – t.y. tik per jūsų atostogas!
Visų kitų restoranų kainos centre, vaizdingose pasivaikščiojimų krantinėse, viešbučiuose tikrai neskirtos ekonomiškam turizmui. Nebent… jūsų draugai ar giminaičiai (mūsų atveju, dukra) turi platininę ar kokią kitą Emyratų nuolaidų kortelę. Ji daugelio restoranų, parduotuvių ir kitų pasilinksminimo vietų kainas “kerta” perpus ne tik šeimininkams, bet ir jų svečiams.
Užsukus į prekybos centrą maisto kainos panašios kaip ir Lietuvoj. Tik… plyyyz! Jokiu būdu neikite į šią alkano turisto seiles traukiančią maisto įstaigą alkani, ką labai neapdairiai padarėme mes. Ir finale suplojome daugiau nei 100 eurų už būsimą vakarienę!!! Taupiai žalio turisto kišenei tai nedovanotina klaida! Prisipirkome visko, ko tuokart geidė alkanos akys.
Tame tarpe nusigriovėm ir kilogramą šviežių kalmarų, kurių turėjo užtekti keturių asmenų šeimynai. Juos begrilinant mūsu vakarienė dar labiau susitraukė, prismardino savo specifiniu kvapu Emyratų stiuardesių apartamentus ir paliko mus… it musę (o ne kalmarus!) kandusius.

Pigi nakvynė Dubajuje – “ne kekvienam?”…

Kažkaip panašiai sakydavo mano močiutė, kai užsigeisdavau kažko ne savo nosiai. Aišku, jei dukra neįsileistų į savo bendrus su kitomis Emyratų stiuardesėmis nuomojamus apartamentus, turbūt dairytumėmės buto per airbmb.com. Beje, prestižinių oro linijų skrajūnių bendrabučiai – milžiniški!
Prie durų budintis pakistanietis nepaagaili raktų ir instrukcijos, kad mūsų atostoginiai “5 žvaigždučių” apartamentai – už dyka!!! – bus… 21-ame aukšte. Taupiai žalio turisto kišenei (žinant Dubajaus viešbučių kainas) tai jau geroka paspirtis. Ar net spyris į užpakalį nepasiduoti kartu su smėlio dulkėmis šio Tūkstančio ir vienos nakties miesto ore tvyrančiai atmosferai, kuri verste verčia turistus pasitaškyti dirhamais tai į kairę, tai į dešinę… Ypač Senamiesčio “Gold souk” turguje:)
Pramogos beveik už dyka
Gali atrodyti, kad Dubajuje be auksinės kreditinės ekonomiškas turistas neįkąs nieko – turės smoksoti savo apartamentuose su Wifi ir tenkintis virtualiomis pramogomis – išties nėra jau taip blogai… Žinia, jei norėsit užkilti į visus miesto dangoraižius ir kitus rekordinių objektų panoraminius viršutinius aukštus – tada taip… Teks kloti po 30 eurų vienam už naktinę Dubajaus panoramą 360 laipsnių kampu, arba už 20 eurų lįsti į “Dubai Mall” didžiausio akvariumo tunelį ir kutenti per stiklą baltuojančius ryklių pilvus… Tik mums nereikia. Burj Khalifos grožiu galime gėrėtis ir iš tolo, o šalia kas pusvalandį (nuo 18 iki 21 val.) šokti drauge su muzikiniais fontanais. Patikėkit, tai užburia… Taip ir imi kaulinti vyro ne “Victoria Secret” nėriniuotų apatinių, bet… dar, dar ir dar vieno šokančių fontanų seanso!
Daug smagių pramogų Dubajuje gali gauti tiesiog nemokamai. Kaip antai, Didžioji ir nuo šiol man gražiausioji (“ever”) šeicho Zaido mečetė Abu Dabyje, Emyratų rūmai – t.y. vienam šeichui kažkada pabodę, todėl paversti viešbučiu ir viso pasaulio turistus tuntais traukiančiu objektu, kuriame – o, pižoniškumo viršūne! – galima atsigerti kapučino su kupranugarės pienu ir… gryno aukso dulkėmis barstyta puta! Tik dvidešimt euriukų, pigiau grybo! – skalambija “Trip Advicer’io” patarėjai, bet kažkodėl nesugundo.
Renkamės dar pigesnes, bet kur kas naudingesnes nukeipusiam lietuvaičio organizmui (besiruošiančiam artėjančios žiemos speigams) pramogas. Vitamino D saulės vonias! Į kokį paplūdimį benuvažiuotumėt – ta pati saulė, ta pati šilta Arabijos jūra, tas pats smėlis!
Žodžiu, tas pats emyratiškas rojus atvykus iš lapkritiškos Lietuvos! Galėtume parekomenduoti “Kite Beach” arba “La Mer” paplūdimį su daugybe jaukių kavinukių, kuriose (tik reikia gerai paieškoti) netgi kainos nesikandžiojaJŠiandien išbandėme vienos iš jų – “
Organic Bareburger” – veganiškus burgerius. Niam… Tikrai nebūčiau pasakiusi, kad toji mėsytė netikra. Mėsėdžiai ten pat ras sumuštinių su organiška kupranugariena. (Ši punktą dėl “vegetariškų įsitikinimų” mes praleidome:))
Žinia, jei smėlio, gultų, paplūdimio skėčių ir mielo indų berniuko gelbėtojo, akylai stebinčio besimaudančiuosius, jums nepakaktų, tuomet… reiktų ieškoti vadinamųjų “Beach club’ų”. Juose bus keli baseinai, barai, muzika, didžėjus. Tai atsieis nuo 200 iki 500 dirhamų (ir nepamirškite asmens dokumento, nes į juos įleidžiami asmenys nuo 21-erių metų). Triukšmingesnio poilsio mėgėjams dukra rekomenduotų “Nikki beach”.
Emyratiški vandens pramogų parkai – “sušalėliams”:)
Dar viena pramoga, deja, nepigi (bet, manyčiau, verta kiekvieno dirhamo) yra čionykščiai vandens pramogų parkai. Tai tikras išsigelbėjimas tokiai sušalėlei kaip ašJVisuose lietuviškuose analoguose, vos išlindusi iš vandens, kaipmat sušalu į ožio ragą.
O čia oro temperatūra beveik tokia pati kaip vandens. Rekomenduoju praleisti visą dieną Abu Dabio “Jas waterland” arba Dubajaus “Atlantis” vandens pramogų karalystėse, tik… būtinai į kuprinę įsimeskite keletą vandens butelių – apsauga kuprinių vidaus netikrina!

Neignoruokite Trip Advicer’io patarimų

Jei abejojate, verta ar ne, lankyti kažkokį rūpimą objektą, būtinai naudokitės “Trip Advicer’io” patarimais. Ir žiūrėkite, kad vadinamųjų “laikių” prie “Top Attractions” būtų kuo daugiau! Mažai patiktukų – mažai ir naudos. Tikrai nebus dešimtas pasaulio stebuklas…
Tokia pasirodė beesanti palmių oazė Al Aino miestelyje, esančiame už 150 km nuo Dubajaus. “Paguglinome”, kad ši vietovė dar garsėja vaizdingiausiu 12-os km ilgio kalnų keliu, kuris atveda tomis arabiškomis pasakomis patikėjusius turistus į maždaug 1300 metrų aukštį virš jūros lygio, o ten?.. Stūkso didžiulėmis apsauginėmis tvoromis užbarikaduoti kalkakmenio kalnai.
Už apsauginės tvoros – nemažai šiukšlių. Vartelių – kad kažkas galėtų jas surinkti – nesimato. Kažkodėl nesinori tikėti, kad vėjyje lengvai skrajojantys plastikinių butelių NSO – nevalų turistų darbas. Veikiau prie šiukšliadėžių besisukiojančių varnų išdaigos… Apeiname garbės ratą pro tvoros virbus žvilgčiodami į kalnus.
Gerai, kad JAE atradimams turime ne kokias varganas tris dienas, o visą savaitę, nes tuomet beprotiškai būtų gaila čia sugaišto laiko… Juokas ima, kaip gražiausias JAE serpantinas į kalnus (anot reklamos) taip saugiai “užtvartuojamas”, “užbortuojamas”, kad saugumo užkardos nustelbia net… patį vaizdą.
Būdama viršūnėje ir dairydamasi pro tvoros plyšius nejučia prisimenu Peru kelią, vedantį į Vaivorykštinius kalnus. Stačiai du kraštutinumai: nuo ypatingo “emyratiško saugumo” iki… ypatingo peruietiško nesaugumo. Pastarojo filosofija tokia: jei minėtu keliu (pasvirus autobusui į vieną pusę kaipmat visi keleiviai imdavo klykti, o aš iki kito virsmo dar spėdavau sukalbėti atsisveikinimo maldelę su visais artimaisiais) pravažiavo bent vienas autobusas, vadinasi, – liuks, juo gali važiuoti šimtai!
Ypatingas emyratiškasis saugumas ir švara
O taip! Būtent saugumas JAE yra pirmoje vietoje! Ir tai puiku! Dukra, gyvenanti čia jau gerą pusmetį, užtikrina, kad mums, tėvams, nėra ko nerimauti. Paplūdimyje gali drąsiai palikti daiktus. Naktimis – ramiai vaikštinėti po Dubajaus Senamiestį. Keliai puikiai sutvarkyti. Kelio ženklai reikiamose vietose sustatyti.
Metro stotelės atitvertos apsauginiu stiklu, o moterims ir vaikams – specialūs pirmieji vagonai, į kuriuos vyrai neįleidžiami. Viešuose nemokamuose pliažuose iki pat saulėlydžio budi gelbėtojai, o mažiausios bangelės (keliančios pavojų poilsiautojų saugumui) traktuojamos tarsi lietuviškoji “juoda vėliava” prie Baltijos jūros.
Ir pabaigai…
Dar vienas didelis patogumas vykstantiems į Dubajų, kad atstumai nuo jo į įvairias puses tikrai nedideli. Už dviejų valandų kelio pasieksi Omaną, už 1,5 val. – sostinę Abu Dabį ar Hatą.
Gaila, kad saulutė čia leidžiasi pakankamai anksti. Mums bebūnant – 5.40 p.m. Vos spėji atostogiškai (nagi per daug neskubant) išsiristi iš lovos, subėgioti į artimiausią supermarketą karštų prancūziškų batonų, išsikepti kiaušinienę – kaip vyras jau trepsi prie durų… Greičiau, greičiau – nieko nespėsim. Na, ko nespėsim – atidėsim. Paliekame intriguojančią Omano valstybę kitam kartui. Juk reikės pagalvoti apie vizą ir… kaip iki jos nusigauti iš DubajausJ
P.S. Nuotraukos iš labai mums patikusio “Miracle Garden” parko (bilietas į jį žmogui apie 10 eurų), esančio Dubajuje

Parašykite komentarą

Uždaryti meniu