Luksoras ir jo istorija

Luksoras ( Luxor) primena sceną, kurioje susitinka visiškai skirtingos aktirų grupės. Senieji faraornai, visada siekę amžinybės ir todėl dar ir šiandien turinys pasisekimą, milijonai turistų iš viso pasaulio, pavyzdžiui amerikiečiai, laisvai skaitantys heroglifus, bet nieko neišmanantys apie šalį, kurioje esą, smalsūs ir pažangiausia foto amunicija apsikrastę japonai didelėmis grupėmis, studentai  iš Europos, besiginčyjantys su taksistais dėl pinigų – o tarp jų naujieji egiptiečiai, ieškantys greitų pinigų ir turistams vogčiomis šnabždantys „only today” ar „just look” .

Kiekviena iš šių trupių atsineša savo dekoracijas: milžiniškas antikines šventyklas, McDonalds ir kičinius suvenyrus. Luksoras lyg keistas pasaulio teatras.

Vieną dieną pabuvu kokikiame nors Egipto mieste vakare jau neišeina rankų pirštais suskaičiuoti malonių dienos pažinčių, pakvietimų, ar net susirasti draugų. Tačiau Luksore Jums teks patiems pasirūpinti, kad niekas negadintų malonumo.

Pora taisyklių: Griežtai ignoruokite taksi vairuotojus, suvenyrų pardavėjus, ar karietų vadeliotojus, jei nenorite nieko pirkti ir niekur važiuoti. Rytinėje Nilo pusėje esančią šventyklą geriausia apžiūrėti vėlyvą popietę.

Luksore gyvena apie 350 000 žmonių, kurių didžiji dalis pragyvena iš turizmo. Miesto pavadinimas kilęs iš arabiško žodžio „Al-Usqur”, reiškiančio rūmai. 1500m pr. Kr. kai buvo suvienytas Aukštutinis ir žemutinis Egiptas, ši gyvenvietė tapo sostine, tuomet vadinta Waset. Iš graikų kalbos kilęs Tėbų vardas – dar Homeras, šį miestą svajingai vadino „Šimtavarčiais tėbais” Rytiniame Nilo krante išlikusios dvi didelės šventyklos: Luksoro ir Karnako. Tiesiai iš Luksoro šventyklos rytų kryptimi į stotį veda gatvė Sharia Al-Mahatta, pagrindinė miesto centro ašis.

Kvartaluose iš abiejų gatvės pusių rasite daugybę nebrangių viešbučių pigių restoranų, bei užkandinių.

Į vakarinį Nilo krantą galime persikelti keltais arba laivu. Atskiros Tėbų nekropolio dalys, Karalių slėnis, Karalienių slėnis, Ramessum, Memnono kolosai, Hečepsutos  šventykla ir kt. Išsibarstę kas keletą kilometrų.

Valdininkų kapai

Priešais Ramesseum plyti kapinės, ypatingos savo gyvais ir spalvingais kasdienio gyvenimo vaizdais: tai švenčių ir derliaus nuėmimo scenos, aukojimų ir laidotuvių eisenos. Luksoras yra vienas iš lankomiausių objektų Egipte.

Šie kapai priklauso valdininkams, karalystės kilmingiesiems. Teiraukitės „Tombes of the Nobles„. Ypač verta pamatyti Ramose kapą – Ramose, valdant Amenofiui IV. Amatininkai, dirbę šias ir kitas faraonų kapavietes, įsiamžino patys nuosavais kapais, kuriuos pamatyti galima už 800 m į vakarus nuo Ramesseum. Trys iš jų atviri.

Karnako šventykla

3 km š šiaurę nuo Luksoro šventyklos, netli nuo Nilo krant, 250 000 m2 teritorijoje plyti įspūdingas ir sudėtingas šventyklos kompleksas. Tai didžiausias šventyklų kompleksas šalyje. Tuzinas valdovų per 13 šimtmečių pildė ir keitė šią vietovę. Dar iki šiol archeologams nepavyko išnarplioti visų šventyklos mįslių. Prie įėjimo stovi Amono šventykla. Į vakarus nuo jos – Khonsu šventykla, bei trečiasis komplekso centras:

Tutmozio III šventykla. Prie jų priklauso įvairūs pastatai, salės, kiemai ir alėjos. Prieš pietus čia suguža minios turistų. Todėl geriausia apžiūrėti šventyklas vidurdienio kaitroje, kai turistiniai autobusai jau išvažiavę arba vakare sutemus kasdien vis kita kalba rengiami kičiniai multimedijų spektakliai – vadinamieji garso ir šviesos šou. Į šventyklą veda sfinksų alėja, kuri yra pritados buvusios grįstos gatvės, jungiančios Karnaką su Luksoru dalis.

Į šventyklos vidų patenkama pro pirmajį piloną – milžiniškus vartus iš 30 dinastijos. Tai 15 metrų storio, 43 m aukščio ir 113 metrų pločio mūras – nors ir nebaigtas, bet didžiausias tokio pobūdžio statinys visame Egipte.

Ypač garsus didžiulis kolonų miškas ir abiejų pusių. Kolonos statyti pradėtos Ramzio I ir jo sūnaus Seto I, baigtos Ramzio II. 134 didingos kolonos, stovinčios 16 eilių, yra 10m storio ir iškilusios į aukštį nuo 13 iki 24 metrų. 5000 kvadratinių kilometrų kolonų miškas savo užimama teritorija gali prilygti milžiniškai viduramžių katedrai. Luksoras gyvas muziejus po dangumi.

Luksoro kolonos rausvai rudo smiltainio, salės sienos puoštos daugybe puikiai išsilaikiusių relfejų. Kau kurie iš jų itin spalvingi. Seto I laikais padaryti reljefai ( iki 10 eilės) dailūs, bet plokšti, o Ramzio II gilūs. Reljefai vaizduoja įvairias faraonų gyvenimo scenas ( ypač daug mūšių ir didingų pergalių scenų).

Šventasis ežeras telkšantis į pietus nuo Amono šventyklos, buvo naudojamas šventikų ritualiniams plaukiojimams laivais ir apsilovimams. Ant ežero kranto guli gigantiškas skarabėjus, kurį Amenofis III skyrįė saulės dievui Atum-Chepre. ČIa taip pat guli milžiniško obelisko viršutinė dalis.

Luksoro muziejus

Čia palyginus stebėtinai aiškiai ir moderiniai per abu aukštus pristatomi radiniai iš šventyklų rytiniame krante. bei įkapės iš vakarų Tėbų. Priestate galima išvysti mumuiją.

Luksoro šventykla

Šventyklos kompleksas – svarbiausias šiandieninio Luksoro miesto centro akcentas. Nuo čia iki Nilo, stoties turgaus, ar Mc Donaldo tik keli žingsniai. Šventykla pradėta statyti apie 1400m pr. Kr. ir buvo skirta dievams Amonui ir Mut bei jų sūnui Khonsu. Įėjimą į kompleksą, kuris senąjame Egipte dar vadintas Pietiniu amono haremu, saugo didžiulės Ramzio II statulos. Šalia prieš kairiają statulą stovinčio obelisko buvo pastatytas antras, mažesnis, tačiau

Muhamed Ali jį padovanojo Prancūzijai kur jis nuo 1836m puošia Place de la Concorde Paryžiuje. Viduje esantys kolonų koridorius yra maždaug 16m. aukščio ir palieka neišdildomą įspūdį. Jo sienos puoštos reljefais, vaizduojančiais Opet šventę – tradiciją. Šventyklos teritorijose stovi ir Šeicho mečetė. Teritorijos šiauriniame gale matyti 3 km igio Sfinksų alėjos pradžia, alėja anksčiau tęsėsi iki pat Karnako šventyklos.

Luksoro Karalių slėnis

Kapinės esančios už kalno masyvo, kurio tuneliai simboliškai nuvingiuoja giliai į mirusiųjų karalystę, daug kam tampa išvykos į vakarinius Tėbus viršūne, o kiti nusivilia. Tikrasis šios vietos orumas ir anapusybės dvelksmas atsiskleidžia tik tada, kai prieš pietus suėję turistai jau būna išsiskirstę, o turistiniai autobusai išsivažinėję. Nuo turistų antplūdžių kenčia sienų tapyba, beveik visi kapai bėgant šimtmečiams buvo išvogti.

Tik labai nedidelė faraonų kapų dalis pritaikyta lankymui. Tačiau ir iš to ka leidžiama pamatyti visiems, galma susidaryti gilų įspūdį apie ano meto faraonų galybę, tradicijas ir statybų meno lygį.

Kai kurios pakavietės yra net 300m ilgio, o plėšikams sutrukdyti pasiekti brangenybėmis nukrautas įkapes jau tais laikais imtasi įvairių gudrybių: statyti laiptai, aklinos sienos , šachtos, netikros durys ir kt. Kapavietės griežtai draudžiama fotografuoti, todėl jei nenorite prarasti kameros ar būti priversti maldauti, susilaikykite nors tai bus sunku. Verta pamatyti Ramzio IV kapą – jo galinė dalis puošta scenomis ir Vartų knygos. Tai pat įdomus karalienės Taureset ir faraono Sethnacht kapas.

Hačepsutos šventykla

Tai prie kalno šlaito elegantiškai prigludęs trijų aukštų terasinis statinys. Tokioje vietoje beveik iš balto kalkamenio pastatyta šventykla yra vienas gražiausių statinių Egipte. Lygiai sujungti vienas su kitu plokščiomis rampomis.

Daugelis spalvingų reljefų gerai išsilaikė, juose vaizduojamos scenos iš karalienės gyvenimo pvz, jog gimimas  ir ekspedicija, kuria ji 1470m pasintė į Punto žemę ir Somalį. Hačepsutos valdymo laikotarpiu ji buvo vaizduojama su visais faraonui vyrui būdingais atributais. Šventyklos kairėje pusėje galima pamatyti faraonės statulą su būdinga prikyšte ir barzda. Luksoras iki šiol turi energetinius laukus.

Video turas po Luksorą : https://www.youtube.com/watch?v=l2t6ful9mmw

Reikia daugiau jūsų įrašų: https://kelioniupatarimai.lt/category/egiptas/