„O tu kodėl neapvyniojai paso?”

Nustebau. Eilėje prie oro uosto stovinti moteris iš rankinės traukė pasą, kruopščiai suvyniotą į… aliuminio foliją. Tokią pačią, kokia namuose vynioju kepsnį.

„Kad nepavogtų duomenų, — paaiškino ji visiškai rimtu veidu. — Dabar juk visi taip daro.”

Ir iš tiesų — pasižvalgius po internetą paaiškėja, kad tai ne koks vienišas keistuolis. Tai — nauja tendencija, kuri sparčiai plinta. Vieni giria ją kaip genialų kelionės triuką, kiti pyksta, kad dėl jos oro uostuose stringa eilės. O tiesa, kaip dažnai būna, slypi kažkur per vidurį — ir yra kur kas nuobodesnė, nei žada garsios antraštės.

Iš kur atsirado ši mada

Viskas prasidėjo socialiniuose tinkluose. „TikTok”, „Reddit”, įvairūs kelionių forumai.

Idėja paprasta ir iš pirmo žvilgsnio net protinga. Šiuolaikiniuose pasuose — taip pat ir lietuviškuose — įmontuotas mažas RFID lustas. Jis leidžia greitai ir patikimai patvirtinti tavo tapatybę pasienyje, be jokio ilgo popierių vartymo.

Bet lustas veikia bekontakčiu būdu. Ir būtent tai kelia baimę.

Internete sklando istorijos, esą nusikaltėlis su specialiu skaitytuvu galėtų „nuskaityti” tavo pasą tiesiog prasilenkdamas — sakykim, sausakimšame lėktuve ar eilėje prie vartų. Tada folija tampa tarsi skydas: metalas blokuoja radijo bangas, o duomenys neva lieka saugūs.

Baimė iš dalies suprantama. Juk visi girdėjome pasakojimų apie iš tolo „nuskaitytas” bekontaktes banko korteles. Logiška pagalvoti, kad tas pats gresia ir pasui. Būtent šia baime ir maitinasi visa tendencija — vienas įrašas, kitas, ir štai jau tūkstančiai žmonių vynioja dokumentus prieš skrydį.

Skamba logiškai, ar ne? Tik yra viena bėda.

Ką iš tikrųjų saugo tas lustas

Pažvelkime, kas apskritai slypi tame čipe.

Jame įrašyta tavo skaitmeninė nuotrauka ir asmens duomenys: vardas, gimimo vieta, lytis, akių spalva, ūgis, gyvenamoji vieta. Kai kuriose šalyse — dar ir du pirštų atspaudai, paimti tuomet, kai teikei prašymą dokumentui.

Skamba kaip tikras lobis vagiui. Bet čia ir prasideda įdomiausia dalis — nes visai ne tiek paprasta tuos duomenis pasiimti, kiek atrodo iš baisių antraščių internete.

Kodėl specialistai tik gūžčioja pečiais

Duomenų saugumo ekspertai dėl šios mados sutaria beveik vieningai: praktinės naudos iš jos — jokios.

Esmė paprasta. RFID lustas veikia vos kelių centimetrų atstumu. Kad kas nors nuskaitytų tavo pasą, skaitytuvas turėtų būti tiesiog priglaustas prie dokumento — maždaug taip pat, kaip prikišant banko kortelę prie mokėjimo terminalo. Praktiškai vagis turėtų beveik „gulėti ant tavo paso”.

Įprastomis kelionės sąlygomis tai — beveik neįmanoma. Judančioje eilėje, per kelias sekundes, pro kišenę ar rankinę toks „nuskaitymas” tiesiog neįvyks. Tam reikėtų, kad vagis prisiartintų prie tavo dokumento taip arti ir tokiam laikui, jog tu tai iškart pastebėtum.

„Foliją tikrai galima laikyti tam tikru barjeru radijo bangoms, — pripažįsta specialistai. — Bet realioje kelionėje ji paprasčiausiai nereikalinga.”

Maža to — ji net trukdo. Kiekvieną kartą prie kontrolės pasą tenka išvynioti, o paskui vėl suvynioti. Dėl to stringa eilė, o už nugaros stovintys keleiviai nekantrauja. Vienintelis dalykas, kurį ši folija tikrai suteikia, — tariamo saugumo jausmas ir nustebę bendrakeleivių žvilgsniai.

O kaip su tikru duomenų saugumu?

Gera žinia ta, kad paso duomenys ir be jokios folijos yra rimtai apsaugoti.

Daugelyje šalių apskritai nėra jokios centrinės duomenų bazės su lustų turiniu. Pirštų atspaudai lieka tik pačiame dokumente ir niekur kitur. O visi biometriniai duomenys, naudoti pasui pagaminti, įstaigose negrįžtamai sunaikinami iškart, vos tik gauni dokumentą į rankas.

Prie viso to lustas dar ir apsaugotas specialiu apsikeitimu su skaitytuvu — jis neatiduoda savo turinio bet kam, kas priglaus prietaisą. Būtent todėl saugumo specialistai ir kartoja, kad tikroji rizika keliaujant slypi visai ne čipe.

Kitaip tariant, sistema jau sukurta taip, kad tavo duomenys būtų saugūs. Be jokių papildomų virtuvės triukų ir be blizgančio metalo kišenėje.

Todėl kai kitą kartą pamatysi kaimyną eilėje, atkakliai vyniojantį pasą į blizgantį metalą, gali ramiai šyptelėti. Jis su rimtu veidu kovoja su grėsme, kurios beveik nėra.

Tad ką daryti su ta folija? Geriausia — palikti ją virtuvėje, kur jos tikroji vieta.

Jei nori apsisaugoti keliaudamas, kur kas svarbiau visai kiti dalykai. Nepalik paso be priežiūros. Saugokis kišenvagių. Vertingus dokumentus laikyk vidinėje kišenėje ar arčiau kūno. O jei vis tiek neramu dėl bekontakčio nuskaitymo — paprasčiausias piniginės skyrelis ar nebrangus apsauginis dėklas padarys tą patį, ką ir folija, tik be cirko prie kontrolės. Būtent taip prarandama daugiausia pasų — ne per kažkokį mistinį „nuskaitymą” ore, o per paprasčiausią neatidumą ar pamirštą kišenę.

Tikroji apsauga niekada nebuvo blizganti. Ji tiesiog protinga — ir dažniausiai nekainuoja nė cento.