Lietuviai važiuoja į Lenkiją pirkti maisto prekių, nes kainų skirtumas yra pakankamai didelis, kad tai apsimokėtų. Vidutinės maisto produktų kainos ten yra apie 30% mažesnės, tam padeda Lenkijos nulinis PVM maistui ir stipri konkurencija. Pirkėjai dažnai perka pagrindinius produktus, mėsą, pieno produktus, sauskelnes ir kitas prekes, kurias lengva transportuoti. Daugelis kas mėnesį automobiliu važiuoja į pasienio miestelius, tokius kaip Suvalkai ar Seinai, kur vasaros eismas ir sutaupomos sumos dar labiau padidina pirkinių krepšelius, o šis modelis nuolat kinta.
Kodėl lietuviai apsiperka Lenkijoje
Lietuvos pirkėjai vis dažniau vyksta į Lenkiją, nes kainų skirtumas sunkiai ignoruojamas: vidutinės maisto kainos ten yra apie 30 % mažesnės nei Lietuvoje.
2023 m. pirmojo pusmečio duomenys rodo, kad lietuvių išlaidos Lenkijoje padidėjo apie 19 %, o tai signalizuoja apie ilgalaikį pirkimo elgsenos pokytį.
Pirkėjai domisi maisto produktais, ilgaamžėmis prekėmis ir buities reikmenimis; pavyzdžiui, braškės Lenkijoje kainuoja apie 3 € vietoje 6 € Lietuvoje.
Net ir stipresnis zlotas, dėl kurio kai kurios kelionės sumažėja, vasaros kelionės vis tiek padidina apsipirkimą užsienyje 30–40 %, nes mažesnės transporto išlaidos ir didesnė pasirinkimo įvairovė išlaiko atvirų turgų patrauklumą.
Kodėl lenkiški maisto produktai kainuoja mažiau
Lenkiški maisto produktai išlieka pigesni daugiausia dėl mokesčių politikos ir bazinių kainų derinio: šalis sumažino PVM maistui iki nulio, taip visose pagrindinėse kategorijose sumažindama kainas lentynose.
Vidutiniškai maisto kainos yra apie 30 % mažesnės nei Lietuvoje, o šis skirtumas išlieka net ir po lietuviškų akcijų. Švieži produktai puikiai iliustruoja šį skirtumą: braškės Lenkijoje gali kainuoti 3 €, o Lietuvoje – 6 €.
Net ir zlotui stiprėjant euro atžvilgiu, įprastos lenkiškos kainos dažnai išlieka 10–15 % žemiau lietuviškų kainų su nuolaidomis, taip išsaugant vartotojų pasirinkimą ir tarpvalstybines taupymo galimybes.
Ką lietuviai perka Lenkijoje
Tarpvalstybiniai pirkėjai iš Lietuvos dažniausiai vyksta į Lenkijos prekybos centrus kasdieniams maisto pirkiniams, ypač ieškodami prekių, kurios gerai išsilaiko transportuojant, pavyzdžiui, negendančių produktų ir ilgiau galiojančių prekių.
Duomenys rodo, kad krepšeliuose dominuoja maistas, o vieni dažniausių pirkinių papildų yra sauskelnės ir pagrindiniai maisto produktai. Pirkėjus vilioja ir švieži produktai: braškės Lenkijoje gali kainuoti 3 €, palyginti su 6 € Lietuvoje.
Kadangi vidutinės maisto kainos yra apie 30 % mažesnės, sutaupymai yra reikšmingi. Lietuviai vienai kelionei vidutiniškai išleidžia 75,91 €, o tai rodo racionalų, pačių priimamą sprendimą, grindžiamą kainų skirtumais.
Vasarą paklausa padidėja 30–40 %, dar labiau sustiprindama šią tendenciją.
Kaip atrodo apsipirkimo kelionė į Lenkiją
Tipiška apsipirkimo kelionė į maisto prekių parduotuvę į Lenkiją yra organizuojama kaip mėnesinė kelionė automobiliu, kai pirkėjai iš Lietuvos dažnai vyksta į Suvalkus, Seinus ar Augustavą, kad pasinaudotų mažesnėmis kainomis.
Šis modelis yra praktiškas: vidutinės išlaidos per apsilankymą siekia 75,91 €, o pirkinių krepšeliai sudaromi iš prekių, kurios yra maždaug 30 % pigesnės nei namuose. Mėsa ir pieno produktai dažnai sudaro pagrindą.
Mažos transporto išlaidos padeda išlaikyti bendrą kelionę ekonomišką, o Lenkijos mažmeninės prekybos ir paslaugų pasiūla suteikia lankstumo.
Rezultatas — paprastas, savarankiškai organizuojamas pirkimo ciklas: važiuoti, palyginti, nusipirkti ir grįžti su didesne verte už eurą.
Kodėl vasarą daugiau lietuvių apsiperka Lenkijoje
Vasara sustiprina tarpvalstybinį apsipirkimą maisto prekėmis, nes Lietuvos pirkėjai vis dažniau vyksta į Lenkiją, o bankų duomenys rodo, kad mokėjimų kortele ten skaičius, palyginti su kitais metų laikais, išauga 30–40 %.
Palankūs orai ir mažos transporto sąnaudos sumažina kelionės trintį, todėl važiavimas iki sienos tampa lengviau pateisinamas.
Vasaros krepšeliai dažnai būna didesni, ypač kai perkami švieži produktai; tokios prekės Lenkijoje kainuoja maždaug 30 % pigiau.
Daugelis namų ūkių Lenkijos prekybos centrus laiko vietinėmis parduotuvėmis, vieno apsipirkimo metu išleisdami apie 75,91 €.
Sezoninės akcijos dar labiau sustiprina vertės pasiūlymą, leisdamos vartotojams išsaugoti perkamąją galią ir turėti daugiau asmeninės laisvės valdant namų ūkio biudžetus.
Kaip apsipirkimo tendencija Lenkijoje veikia Lietuvos parduotuves
Pirkimo įpročių pokytis link Lenkijos spaudžia Lietuvos parduotuves prie sienos, kur prekybininkai praneša apie mažesnį vietinių klientų srautą, nes daugiau namų ūkių periodiškai vyksta apsipirkti į užsienį.
Poveikis yra išmatuojamas, tačiau ribotas: Lietuvos pirkėjai sudaro tik apie 3 % mažmeninės apyvartos pasienio zonose, todėl tarpvalstybinis nutekėjimas rinkos nesukrėtė.
Stipresnis zlotas taip pat sumažino kelionių į Lenkiją patrauklumą, šiek tiek sušvelnindamas vidaus pardavimų praradimą.
Vis dėlto vietos mažmenininkai ir toliau fiksuoja teigiamus rodiklius, o tai rodo rinką, kuri prisitaiko, o ne pasiduoda vienam apsipirkimo maršrutui.
Ar lietuviai ir toliau pirks Lenkijoje?
Ar lietuviai ir toliau važiuos apsipirkti į Lenkiją? Duomenys rodo, kad taip, nors ir ne be trinties.
Išlaidos Lenkijoje per 2023 m. pirmąjį pusmetį padidėjo apie 19 proc. ir viršijo priešpandeminį lygį. Vidutinės 75,91 euro išlaidos vienai kelionei rodo, kad pasienio pirkinių krepšelis išlieka nemenkas.
Pagrindinis veiksnys vis dar yra kaina: maistas Lenkijoje yra maždaug 30 proc. pigesnis nei Lietuvoje.
Vasarą apsipirkimo apimtys išauga 30–40 proc., prie to prisideda transportas ir turizmas. Stipresnis zlotas gali kiek sumažinti paklausą, tačiau paskata rinktis mažesnes kainas, o ne vietines išlaidas, išlieka labai stipri.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kodėl „Tesco“ nebėra Lenkijoje?
Tesco nebėra Lenkijoje, nes negalėjo veiksmingai konkuruoti su stipresniais vietiniais ir nuolaidų tinklais.
Lidl ir „Biedronka“ siūlė mažesnes kainas, geresnį pritaikymą vietos rinkai ir spartesnį augimą, o Tesco didesnis hipermarketų modelis prastai atitiko kintančius vartotojų poreikius. Jo rinkos dalis sumažėjo nuo maždaug 8 % iki mažiau nei 4 %.
2020 m. Tesco pardavė savo parduotuves Lenkijoje „Salling Group“, kuri jas pervadino į „Netto“, kaip platesnės pasitraukimo strategijos dalį.
Kodėl Lenkijoje taip pigu?
Lenkijoje taip pigu todėl, kad maisto produktams sumažinti mokesčiai, įskaitant nulinį PVM tarifą daugeliui pagrindinių prekių, o mažmenininkai agresyviai konkuruoja kainomis.
Mažesnės vidutinės maisto kainos, dažnai apie 30 % mažesnės nei Lietuvoje, atspindi didesnes nuolaidas ir mažesnes lentynų kainas dar prieš akcijas.
Dėl to mėsa, pieno produktai, braškės ir buities prekės išlieka pigesni nei daugelyje kaimyninių rinkų, suteikdami vartotojams daugiau laisvės ištempti savo biudžetą.
Ar maisto produktai brangūs Lenkijoje?
Maisto produktai Lenkijoje paprastai nėra brangūs pagal regiono standartus; jie dažnai yra pigesni nei kaimyninėje Lietuvoje.
Vidutinės maisto kainos yra apie 30 % mažesnės, o pagrindiniai produktai, sauskelnės ir daugelis ilgai negendančių prekių kainuoja mažiau.
Šviežių produktų kainų skirtumai gali būti dideli, pavyzdžiui, braškės kainuoja maždaug 3 €, palyginti su 6 € kitur.
Įprastos lentynų kainos dažnai pranoksta užsienyje taikomas akcines nuolaidas, nors valiutų kursai gali šiek tiek paveikti galutinę sąskaitą.
Kas įvyko tarp Lenkijos ir Lietuvos?
Tarp Lenkijos ir Lietuvos įvyko praktinis apsipirkimo per sieną pokytis: lietuviai pradėjo važiuoti į Lenkijos miestelius dėl pigiau kainuojančių maisto prekių.
Lenkiškų maisto produktų kainos vidutiniškai buvo apie 30 % mažesnės, todėl lietuvių išlaidos ten 2023 m. pradžioje padidėjo 19 %. Suvalkai, Seinai ir Augustavas tapo svarbiausiomis kryptimis.
Vėliau stipresnis zlotas sumažino šį pranašumą, tačiau vasaros kelionės vis tiek išaugo 30–40 %, rodydamos, kad kainų laisvė išliko pagrindinis veiksnys.
