Sodininkai iš atostogų mėgsta parsivežti ne tik magnetukų. Granatmedžio sėklos iš Turkijos turgaus, alyvmedžio sodinukas iš Egipto viešbučio parduotuvės, retos gėlės svogūnėlis iš Tailando ar keli vaismedžio auginiai, nuskinti pakelėje. Atrodo nekaltas suvenyras, kuris primins kelionę kiekvieną kartą išėjus į sodą.
Tačiau Europos Sąjungoje galioja griežtos taisyklės, ir daugelis keliautojų apie jas sužino tik tada, kai jų „lauktuvės“ atsiduria muitinės konfiskuotų daiktų dėžėje.
Kas pasikeitė ir kodėl
Nuo 2019 metų gruodžio Europos Sąjungoje įsigaliojo nauja augalų sveikatos tvarka. Pagal ją beveik visi augalai ir augaliniai produktai, įvežami iš ne ES šalių, turi turėti fitosanitarinį sertifikatą. Tai oficialus kilmės šalies dokumentas, patvirtinantis, kad augalas patikrintas ir neperneša kenkėjų ar ligų.
Taisyklė galioja ir keliautojams. Nėra jokios išimties „mažam kiekiui asmeniniam naudojimui“. Vienas sodinukas kuprinėje vertinamas taip pat, kaip ir visa siunta.
Sertifikato nereikia tik penkiems vaisiams: ananasams, kokosams, bananams, datulėms ir durijams. Visa kita – gyvi augalai, auginiai, sodinukai, svogūnėliai, gumbai, sėklos sodinti, skintos gėlės ir net šviežios daržovės bei vaisiai – be dokumento įvežti negalima.
Kodėl taip griežtai
Atsakymas paprastas: vienas užkrėstas augalas gali sunaikinti ištisus sodus. Ryškiausias pavyzdys yra bakterija Xylella fastidiosa, kuri Pietų Italijoje, Apulijoje, per kelerius metus sunaikino milijonus alyvmedžių, kai kurių šimtamečių. Ji plinta per vabzdžius, o į naują regioną dažnai patenka su užkrėstais augalais.
Kiti pavojai – vaisinės muselės, citrusų ligos, įvairūs nematodai ir grybinės ligos, kurių Lietuvos sodai niekada nėra matę. Gamtoje jie neturi natūralių priešų, todėl, patekę į naują aplinką, gali plisti nekontroliuojamai.
Ką galima, o ko ne
Iš ne ES šalių – Turkijos, Egipto, Tailando, Jungtinės Karalystės, Ukrainos, JAV ir kitų – gyvų augalų, sėklų sodinti, svogūnėlių ir auginių be fitosanitarinio sertifikato įvežti negalima. Turistinėse parduotuvėse ar turguose toks sertifikatas beveik niekada neišduodamas. Jungtinė Karalystė po pasitraukimo iš ES taip pat laikoma trečiąja šalimi, todėl gėlių svogūnėliai iš Londono turgaus irgi patenka į šią kategoriją.
Iš kitų ES šalių augalus asmeniniam naudojimui vežtis paprastai galima. Olandiški tulpių svogūnėliai, alyvmedis iš Ispanijos sodo centro ar levandos iš Prancūzijos pasienio nekelia problemų. Vis dėlto kai kuriems augalams iš zonų, kuriose plinta pavojingos ligos, galioja papildomi apribojimai, todėl pirkti verta parduotuvėse, kurios gali pateikti augalo pasą, o ne nuo pakelės.
Saugomos rūšys – atskira istorija. Laukinės orchidėjos, kaktusai, kai kurie sukulentai ir medžių rūšys saugomi tarptautinės CITES konvencijos. Jų išvežimas be leidimų draudžiamas net iš tų šalių, kur jie auga laisvai.
Dažniausios keliautojų klaidos
Dažniausiai lietuviai augalų „lauktuvių“ parsiveža iš Turkijos ir Egipto. Populiariausi – alyvmedžių ir citrusų sodinukai, granatmedžių, papajų ar mangų sėklos, dekoratyviniai kaktusai iš suvenyrų parduotuvių ir egzotiškų gėlių svogūnėliai. Dar viena klaida – manyti, kad sėklos, ištrauktos iš suvalgyto vaisiaus, nėra augalas. Jei jos skirtos sodinti, taisyklės taikomos ir joms.
Kai kurie keliautojai augalus siunčia paštu, manydami, kad taip išvengs patikrinimo. Tačiau siuntos iš ne ES šalių tikrinamos taip pat, o be sertifikato jos sulaikomos ir sunaikinamos.
Kas gresia
Neteisėtai įvežti augalai konfiskuojami ir sunaikinami. Kai kuriais atvejais skiriama bauda. Patikrinimai oro uostuose atliekami atrankos būdu, todėl daugelis „praslysta“, tačiau rizika ne tik finansinė. Jei parvežtas augalas atneš ligą ar kenkėją, nukentės ne tik jūsų sodas, bet ir kaimynų.
Kaip legaliai parsivežti kelionės prisiminimą
Pirkite namie. Daugelį Viduržemio jūros augalų – alyvmedžius, figmedžius, citrinmedžius, oleandrus – galima nusipirkti Lietuvos sodo centruose. Jie jau turi reikiamus dokumentus ir yra pritaikyti parduoti mūsų klimate.
Rinkitės ES kryptis. Jei norite parsivežti augalą iš kelionės, pirkite jį Ispanijoje, Italijoje ar Graikijoje sertifikuotame sodo centre, o ne turguje.
Vežkite ne augalą, o idėją. Fotografuokite sodus, užsirašykite augalų pavadinimus ir ieškokite jų namie. Dažnai tai tik pradžia ilgai sodininkystės kelionei.
Sėklos iš oficialių pakuočių. Net komercinės sėklų pakuotės iš ne ES šalių be sertifikato teoriškai patenka į draudimą. Saugiausia jas užsisakyti iš ES pardavėjų.
Ką žinoti lietuviams
Lietuvoje augalų sveikatos kontrolę vykdo Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, o pasienyje kartu dirba muitinė. Jei abejojate, ar konkretų augalą galima įvežti, paklauskite tarnybos dar prieš kelionę. Atminkite ir tai, kad iš ne ES šalių draudžiama įvežti mėsos bei pieno produktų, todėl turkiškas sūris ar egiptietiška dešra lagamine taip pat gali tapti problema.
Kelionių suvenyrai turi džiuginti, o ne kelti riziką. Alyvmedis prie namų gali tapti nuostabiu prisiminimu apie Viduržemio jūrą, tik verčiau, kad jis atkeliautų iš sodo centro, o ne iš kuprinės.
