Trolltunga ir Preikestolen – dvi garsiausios Norvegijos uolos, kurių nuotraukos apskriejo visą pasaulį. Vasarą prie jų rikiuojasi eilės norinčiųjų nusifotografuoti ant krašto. Rudenį ir žiemą minios dingsta, o vaizdai tampa dar dramatiškesni. Tačiau būtent tada šie žygiai virsta visai kitokiu iššūkiu, kurį turistai dažnai nuvertina.
Trolltunga: ne pasivaikščiojimas, o visos dienos žygis
Trolltunga (liet. „Trolio liežuvis“) – uolos atplaiša, horizontaliai išsikišusi apie 700 metrų virš Ringedalsvatnet ežero, Vakarų Norvegijoje, netoli Odos. Pats taškas yra maždaug 1100 metrų aukštyje virš jūros lygio.
Žygis iki jos – vienas sunkiausių populiarių Norvegijos maršrutų. Priklausomai nuo pasirinktos automobilių aikštelės, atstumas pirmyn ir atgal siekia maždaug 20–28 kilometrus, o kelionė trunka 10–12 valandų. Tai reiškia, kad rudenį, kai dienos trumpos, didelė dalis žygio gali vykti tamsoje.
Vasaros sezonas čia trumpas – maždaug nuo birželio iki rugsėjo. Už jo ribų maršrutas gali būti apsnigtas, takas sunkiai įžiūrimas, o oras keičiasi per kelias minutes. Ne sezono metu į Trolltungą rekomenduojama eiti tik su patyrusiu gidu.
Gelbėtojų darbas – kiekvienais metais
Trolltungos populiarumas per pastarąjį dešimtmetį išaugo kelis kartus. 2010 m. ją aplankė vos apie 800 žmonių, o šiandien – dešimtys tūkstančių per metus. Kartu augo ir gelbėjimo operacijų skaičius. Vienais metais Raudonasis Kryžius pas pavargusius ar susižeidusius turistus buvo iškviestas net 40 kartų.
Dažniausios priežastys paprastos: per vėlai pradėtas žygis, netinkama avalynė, per mažai maisto ir vandens, nepastebėtas oro pasikeitimas. Ne vienas turistas buvo gelbstimas naktį, sušlapęs ir sušalęs, nes paprasčiausiai nespėjo nusileisti iki sutemų.
Preikestolen: trumpesnis, bet ne lengvas
Preikestolen (liet. „Pamokslininko sakykla“) – maždaug 25 × 25 metrų uolos plokštuma Lysefjordo pakrantėje, nuo kurios krašto iki vandens – 604 metrai vertikaliai. Žygis čia gerokai trumpesnis: apie 8 kilometrai pirmyn ir atgal, maždaug keturios valandos.
Vasarą tai vienas populiariausių žygių Norvegijoje, kuriuo eina ir šeimos su vaikais. Tačiau rudenį ir žiemą akmenys ir laipteliai tampa slidūs, o kai kur susidaro ledas. Viršuje vėjas gali būti labai stiprus, o krašte nėra jokių turėklų.
Kas skiriasi rudenį
- Diena trumpa. Spalio pabaigoje Vakarų Norvegijoje šviesu tik kelias valandas po pietų, o po laikrodžių atsukimo sutemsta dar anksčiau.
- Oras nenuspėjamas. Saulėtas rytas gali virsti rūku, lietumi ar sniegu per valandą.
- Takas slidus. Šlapi akmenys, purvas ir pirmasis ledas reikalauja tvirtų batų, o kartais ir dyglių ant jų.
- Mažiau žmonių. Tai privalumas fotografams, bet trūkumas nelaimės atveju: pagalbos teks laukti ilgiau.
- Paslaugos užsidaro. Dalis autobusų ir aikštelių paslaugų po sezono neveikia.
Būtinas kuprinės turinys
- Tvirti, neperšlampami žygio batai.
- Šilti, sluoksniuoti drabužiai ir atsarginė pora kojinių.
- Žibintuvėlis ant galvos ir atsarginės baterijos.
- Pakankamai maisto ir vandens visai dienai.
- Įkrautas telefonas ir išorinė baterija.
- Dygliai ant batų, jei prognozuojamas ledas.
Ar reikia mokėti už gelbėjimą Norvegijoje?
Norvegijoje paieškos ir gelbėjimo operacijos paprastai vykdomos be mokesčio nukentėjusiajam: jas atlieka policija, Raudonasis Kryžius ir savanorių organizacijos. Tačiau tai nereiškia, kad galima rizikuoti be atsako. Gelbėtojai savo gyvybėmis rizikuoja ne mažiau nei turistai, o tamsoje ir prastu oru operacija gali užtrukti visą naktį. Be to, sužeidimo atveju gydymo išlaidos užsieniečiams gali būti didelės, todėl draudimas vis tiek būtinas.
Svarbiausia taisyklė – grįžimo laikas
Patyrę gidai rekomenduoja nusistatyti „grįžimo laiką“: valandą, kurią pasiekę apsisukate, net jei iki tikslo liko nedaug. Norvegijos kalnuose dauguma problemų prasideda būtent tada, kai žmonės nusprendžia „dar truputį“.
Lietuviams: kaip planuoti
Abi vietos pasiekiamos iš Bergeno ar Stavangerio, į kuriuos skrendama iš Lietuvos su persėdimu arba atvykstama automobiliu per Švediją. Jei svajojate apie Trolltungą rudenį ar žiemą, ieškokite organizuoto žygio su gidu. Preikestolen žiemą galima įveikti ir savarankiškai, bet tik su tinkama įranga ir šviesiu paros metu.
Norvegijos kalnai neatleidžia skubėjimo. Tačiau tiems, kurie pasiruošia, jie atsilygina vaizdais, kurių neužmirši niekada.
