Antalija turi 500 viešbučių ir animatorius prie baseino. Bodrumas – jachtas ir naktinius klubus. O 190 kilometrų į vakarus nuo Antalijos oro uosto, pačiame Turkijos pietvakarių kampe, yra miestelis, kuriame nėra nė vieno didelio viešbučio, paplūdimys pasiekiamas laiptais nuo kelio, o po vandeniu – nuskendęs antikos miestas. Turkai iš Stambulo ir Ankaros čia atostogauja patys, ir ilgai tai buvo jų paslaptis.
Tai Kašas (Kaş) – buvusi Likijos uosto gyvenvietė, dabar 8 tūkst. gyventojų miestelis, kurį Europos kelionių žiniasklaida vis dažniau vadina „Turkija, kokia ji buvo prieš all inclusive”.
Kodėl čia nėra viešbučių kompleksų
Geografija. Kašas įsispraudęs tarp jūros ir stačių Toroso kalnų šlaitų, lygios vietos didelei statybai paprasčiausiai nėra. Todėl čia veikia tik butikiniai viešbučiai ir pensionai – dažniausiai 10–20 kambarių, su terasa ir vaizdu į įlanką. Apgyvendinimo vietų skaičius ribotas, ir tai natūraliai riboja turistų srautą.
Antra priežastis – atstumas. Nuo Antalijos oro uosto važiuoti apie tris valandas kalnų keliu, nuo Dalamano – apie dvi su puse. Čarteriniai turistai tiek nevažiuoja. Tie, kurie važiuoja, atvyksta tikslingai.
Kaputaš – paplūdimys, kurį matėte nuotraukose
Už 20 kilometrų nuo miestelio, tarp dviejų uolų, yra Kaputaš paplūdimys – mažytė įlanka su turkio vandeniu, kurią dauguma žmonių matė Instagrame nežinodami, kur tai. Nuo kelio į apačią veda apie 180 laiptų, viršuje – automobilių aikštelė, apačioje – gultai už kelis eurus ir vanduo, kuris net rugpjūtį išlieka vėsesnis nei Antalijoje dėl požeminių šaltinių.
Spalį čia tuščia ir vis dar 24 laipsniai jūroje.
Nuskendęs miestas ir sala, kuri yra Graikija
Pagrindinė Kašo ekskursija – laivu į Kekovą. Tai sala, prie kurios krantų po skaidriu vandeniu matyti antikinio Likijos miesto liekanos: laiptai, sienos, namų pamatai, nugrimzdę per II amžiaus žemės drebėjimą. Nardyti ten draudžiama, bet laivai su stikliniu dugnu plaukia tiesiai virš griuvėsių. Kelionės kaina – 20–30 eurų su pietumis.
Antras keistas dalykas – iš Kašo uosto per 20 minučių keltu galima nuplaukti į Graikiją. Kastelorizo (turkiškai Meis) sala stovi vos už 2 km nuo Turkijos kranto, ir dienos išvyka į ES su pasu – vietinė pramoga. Kaina apie 25–35 eurai į abi puses.
Nardymas ir Likijos kelias
Kašas vadinamas Turkijos nardymo sostine: aplink – daugiau nei 50 nardymo vietų, tarp jų nuskendęs lėktuvas ir laivai, matomumas iki 30 metrų. Centre veikia keliolika nardymo mokyklų, pradedančiųjų panėrimas – apie 40–50 eurų.
Pro miestelį eina ir Likijos kelias – 500 kilometrų pėsčiųjų maršrutas palei pakrantę nuo Fethijės iki Antalijos. Rudenį tai vienas geriausių žygių Europoje: 20–25 laipsniai, pakrantė, antikos griuvėsiai pakelėje ir kaimai, kuriuose nakvojama už 20–30 eurų.
Kiek kainuoja
Kašas nėra pigiausia Turkija, bet gerokai pigesnis nei Bodrumas. Butikinis viešbutis su pusryčiais ir vaizdu į jūrą rudenį – 50–80 eurų už dvivietį kambarį. Vakarienė uosto restorane su žuvimi ir vynu – 20–30 eurų žmogui. Turkiški pusryčiai kavinėje – 6–10 eurų.
Restoranai čia nėra turistiniai: meniu turkiškai ir angliškai, bet lankytojai – pusiau vietiniai, pusiau europiečiai, kurie atvažiuoja kasmet. All inclusive sistemos nėra apskritai – ir tai, pasak miestelio šalininkų, pagrindinė priežastis, kodėl jis dar toks, koks yra.
Diena Kaše: kaip ją suplanuoti
Rytas – turkiški pusryčiai ant terasos, o tai Turkijoje reiškia 15 lėkščių: alyvuogės, sūriai, medus su grietinėle, menemen kiaušinienė ir arbata be galo. Tada – pats miestelis: amfiteatras, kuris stovi už kelių minučių nuo centro, atviras ir nemokamas, su vaizdu į jūrą; Likijos kapai, iškalti uolose tiesiai virš gatvių; ir senoji turgaus gatvė su bugenvilijomis, kur prekiaujama ne suvenyrais, o vietine keramika ir sidabru.
Popietė – Kaputaš arba Büyük Çakıl, mažas paplūdimys pačiame miestelyje. Vakaras – uostas. Kašas po saulėlydžio nešurmuliuoja: keli barai, gyva muzika penktadieniais, o pagrindinė pramoga – vakarienė prie vandens su vaizdu į Kastelorizo žiburius kitapus sąsiaurio.
Antrą dieną – Kekova. Trečią – Patara: 18 km ilgio paplūdimys, ilgiausias Turkijoje, kur veisiasi vėžliai, todėl po saulėlydžio jis uždaromas. Pakeliui – Ksanto antikos miestas, UNESCO objektas, kurį dauguma turistų pravažiuoja nesustoję.
Ir viena pastaba apie Kašą, kurią kartoja visi, kurie ten buvo: čia nėra ką veikti, jei „veikti” reiškia vandens parkus ir animaciją. Čia veikia jūra, kalnai ir maistas. Vietinių nuomone, to visiškai pakanka.
Kaip ir kada
Skrydžiai iš Lietuvos – čarteriais į Antaliją (sezoną iki spalio pabaigos) arba su persėdimu per Stambulą į Dalamaną. Toliau – nuomotas automobilis arba autobusas iš oro uosto (apie 10–15 eurų, 3–4 valandos).
Geriausias laikas – gegužė–birželis ir rugsėjis–spalis. Liepą ir rugpjūtį miestelis pilnas turkų atostogautojų, kainos aukščiausios. Žiemą dauguma pensionų uždaryti, bet Likijos kelias atviras ir visiškai tuščias.
Nuotrauka: Esginmurat, CC BY-SA 4.0, Wikimedia Commons
