Pasivaikščioti po rudens audros prie Baltijos jūros išėję žmonės Lenkijos Mielno kurorte pamatė vaizdą, kuris atrodė lyg nuotrauka su filtru. Smėlis paplūdimyje buvo išmargintas violetinėmis ir bordo spalvos juostomis. Nuotraukos akimirksniu išplito socialiniuose tinkluose, o daug kas klausė to paties: ar tai tarša, ar kažkas pavojingo?
Atsakymas nuramina: tai visiškai natūralus reiškinys, kurį Baltija kartais „nupiešia“ po audrų.
Kas nudažė smėlį
Violetinės ir bordo spalvos smėlio juostos – ne žmogaus veiklos ar užterštumo pasekmė. Neįprastą spalvą smėliui suteikia vadinamieji sunkieji mineralai, daugiausia granatai, magnetitas ir ilmenitas. Juose yra geležies junginių.
Šių mineralų yra ir paprastame šviesiame smėlyje, tačiau kasdien jų smulkūs grūdeliai beveik nematomi, nes yra išsibarstę tarp šviesių kvarco grūdelių.
Viskas pasikeičia po stiprios audros. Bangos išplauna ir nuneša lengvesnius kvarco grūdelius, o sunkesni mineralai lieka paviršiuje ir susikaupia būdingomis juostomis. Gdansko universiteto profesorius Leszekas Łęczyńskis, kalbėdamas apie panašų reiškinį anksčiau, tai vadino mineralinės medžiagos segregacija, kurią atlieka jūros bangos: priklausomai nuo svorio mineralai atskiriami ir sudaro skirtingų spalvų juostas.
Ar pavojinga?
Ne. Ekspertai pabrėžia, kad vaikščioti tokiu paplūdimiu yra saugu. Ant violetinio smėlio galima drąsiai stovėti, vaikščioti ir fotografuotis. Granatai ir magnetitas nėra pavojingi nei žmonių, nei gyvūnų sveikatai. Tai natūralūs mineralai, kurie šimtmečius randami jūros nuosėdose visame pasaulyje.
Vienintelis įspėjimas, kurį mini specialistai, susijęs ne su smėliu, o su pačia audra: per audras ir po jų prie jūros reikia elgtis atsargiai, nes bangos būna didelės, o krantas gali būti išplautas.
Reikia skubėti
Šis reiškinys trumpalaikis. Spalvotos juostos gali išsilaikyti nuo kelių valandų iki kelių dienų, priklausomai nuo orų. Kitos bangos ir vėjas smėlį vėl sumaišo, ir paplūdimys įgauna įprastą spalvą.
Dažniausiai tai nutinka rudenį ar žiemą, kai Baltijoje dažniau siaučia audros. Reiškinys nereguliarus, todėl jo nuspėti beveik neįmanoma: reikia tiesiog būti tinkamoje vietoje tinkamu laiku.
Kur tai galima pamatyti
Lenkijos pakrantėje violetinės, bordo ar tamsios smėlio juostos pastaraisiais metais matytos keliose vietose: tarp Ustkos ir Orzechowo, Dąbkuose, prie Stilo švyturio Osetnike, Mielne ir kitur. Prieš kelerius metus panašus vaizdas Ustkoje sukėlė tikrą susidomėjimą socialiniuose tinkluose.
Panašų reiškinį galima pamatyti ir kituose pasaulio pajūriuose, kur smėlyje gausu granatų. Garsiausias pavyzdys – Pfeifferio paplūdimys Kalifornijoje, kurio smėlis kai kur yra rausvai violetinis.
Lietuvos pajūris taip pat sudarytas iš panašios kilmės smėlio, todėl po stiprių audrų tamsesnių mineralų juostų kartais galima pastebėti ir mūsų paplūdimiuose. Jos dažniausiai būna tamsios, juosvos ar rusvos spalvos. Tad jei po rudens audros išeisite į Palangos, Šventosios ar Nidos paplūdimį, verta atidžiau pažvelgti po kojomis.
Ne viskas, kas tamsu, yra tarša
Šis reiškinys sulaukė ypač daug dėmesio, nes visai neseniai Lenkijos pakrantėje, Ustkos apylinkėse, buvo rasta tikra tarša – juodi, lipnūs naftos kilmės gumulai. Dėl jų kai kurie paplūdimiai buvo laikinai uždaryti, kol tarnybos juos išvalė.
Todėl žmonės natūraliai išsigąsta pamatę neįprastos spalvos smėlį. Kaip atskirti?
- Mineralų juostos yra smėlio dalis. Jos plokščios, tolygios, primena dryžius ar bangas, o paėmus smėlio į saują, jis lieka byrus ir nelimpa prie pirštų.
- Naftos produktai paprastai būna gumulai ar dėmės, lipnūs, blizgūs, turi būdingą kvapą ir sutepa rankas.
Jei abejojate – nelieskite ir praneškite tarnyboms. Tačiau jei matote tik spalvotas juostas – grožėkitės ir fotografuokite.
Po audros – ir gintaro paieškos
Audros Baltijoje dažnai atneša ne tik spalvotų juostų, bet ir gintaro. Stiprios bangos išjudina jūros dugną ir išmeta į krantą dumblių sangrūdas, tarp kurių dažnai būna gintaro gabalėlių. Lietuvos pajūryje gintarautojai po rudens ir žiemos audrų išeina į krantą vos prašvitus, kol kiti dar nespėjo surinkti radinių.
Ieškoti gintaro geriausia ten, kur bangos išmeta rudų dumblių juostas, vadinamąsias jūros žoles. Gintaras lengvesnis už akmenis, todėl dažnai įstringa būtent jose. Svarbu prisiminti, kad kopose kasinėti draudžiama: jos saugomos, o jų pažeidimas gali baigtis bauda. Rinkti tai, ką išmeta jūra, galima laisvai.
Baltija – pilna netikėtumų
Violetinis smėlis – ne vienintelis neįprastas Baltijos reiškinys. Kartais paplūdimiuose matomi miražai, kai horizonte esantys laivai atrodo tarsi kybantys virš vandens. Žiemą krantą kartais padengia ledo kamuoliukai, o po audrų paplūdimiuose randama daugiau gintaro.
Mokslininkams tokie reiškiniai įdomūs ne tik dėl grožio. Sunkiųjų mineralų juostos padeda suprasti, kaip bangos perneša ir rūšiuoja smėlį, kaip keičiasi kranto linija ir kur jūra labiausiai ardo paplūdimius. Tai ypač svarbu Baltijos pakrantei, kuri dėl audrų ir kylančio jūros lygio kasmet praranda dalį smėlio.
Ruduo – geriausias metas tokiems atradimams. Paplūdimiai tušti, oras gaivus, o po kiekvienos audros jūra gali pateikti naują staigmeną.
