Lėktuvas leidžiasi į oro uostą, bet staiga gauna nurodymą kilti atgal. Kildamas jis atsitrenkia į nežinomą objektą 400 metrų aukštyje. Tai nėra veiksmo filmo scenarijus. Tai nutiko šių metų rugpjūtį Vokietijoje, Leipcigo-Halės oro uoste. Rugsėjo 1 d. Vokietija oficialiai apkaltino Rusiją šiuo hibridiniu išpuoliu.
Dronų incidentai Europos oro uostuose per pastaruosius metus tapo dažnu reiškiniu. Ir jie vis dažniau paliečia paprastus keleivius.
Kas nutiko Leipcige
Rugpjūčio 4-osios vėlų vakarą ir 5-osios ankstų rytą Leipcigo-Halės oro uoste, Saksonijoje, įvyko du incidentai su bepiločiais orlaiviais. Pirmuoju atveju oro uosto teritorijoje, netoli Ukrainos krovininio lėktuvo, rastas dronas su sprogmenimis. Dėl to oro uostas buvo uždarytas: sustabdyti visi kilimai, atskrendantys lėktuvai nukreipti į kitus oro uostus.
Antrasis incidentas įvyko jau uždarius oro uostą. Krovininis „Boeing 757“, skridęs iš Marselio, artėdamas buvo priverstas nutraukti nusileidimą ir kilti atgal. Kildamas maždaug 400 metrų aukštyje jis susidūrė su nežinomu objektu – antruoju dronu. Oro uostas pradėjo vėl veikti maždaug po dviejų valandų, tačiau pietinis kilimo ir tūpimo takas liko uždarytas ilgiau.
Rugsėjo 1 d. Vokietija oficialiai apkaltino Rusiją šiuo hibridiniu išpuoliu ir paskelbė uždaranti Rusijos namus Berlyne bei Rusijos konsulatą Bonoje.
Ne pirmas kartas
Dronų problema Europos oro uostuose išryškėjo dar 2025 m. rudenį. Rugsėjo pabaigoje dronų stebėjimai sustabdė skrydžius Kopenhagos oro uoste, didžiausiame Danijoje: buvo atšaukta daugiau nei 100 reisų. Panašus incidentas tuo pat metu sutrikdė Oslo oro uosto darbą. Bendras sutrikimų mastas palietė daugiau nei 20 000 keleivių.
Spalio pradžioje Miuncheno oro uostas per mažiau nei parą du kartus buvo uždarytas dėl pastebėtų dronų, o tūkstančiai keleivių nakvojo terminale ant sulankstomų lovų. Lapkritį dėl drono beveik dvi valandas buvo sustabdyti skrydžiai Berlyno oro uoste.
Lietuva taip pat susidūrė su panašiais trikdžiais. 2025 m. spalį Vilniaus oro uosto veikla kelis kartus buvo sustabdyta dėl iš Baltarusijos atskridusių balionų, pažeidusių Lietuvos oro erdvę.
Kodėl taip vyksta
Daugelis Europos valstybių vadovų dronų skrydžius sieja su Rusija. Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas dar 2025 m. spalį sakė, kad Vokietija įtaria Rusiją esant už daugumos šių skrydžių. Leipcigo atveju kaltinimas jau pateiktas oficialiai.
Ekspertai tai vadina hibridiniu karu: veiksmais, kurie nėra atviras karinis išpuolis, tačiau sukelia chaosą, išlaidas ir baimę. Kiekvienas uždarytas oro uostas reiškia atšauktus reisus, nukreiptus lėktuvus ir tūkstančius įstrigusių žmonių.
Tuo pat metu ne kiekvienas pranešimas apie droną yra priešiška veikla. Kai kurie stebėjimai pasirodo esą privačių mėgėjų dronai ar net klaidos. Tačiau oro uostai negali rizikuoti, todėl pastebėjus droną skrydžiai stabdomi iki patikrinimo.
Ką tai reiškia keleiviams
Tikimybė, kad konkretus jūsų skrydis nukentės nuo drono incidento, išlieka maža. Tačiau verta žinoti, ką daryti, jei taip nutiks:
Kompensacijos greičiausiai negausite. Dronų incidentai, kaip ir oro eismo kontrolės sutrikimai, paprastai laikomi ypatingomis aplinkybėmis, už kurias aviakompanija neatsako. Tai reiškia, kad fiksuotos ES kompensacijos nuo 250 iki 600 eurų greičiausiai nebus.
Bet pagalbą gauti privalote. Net ir ypatingų aplinkybių atveju bendrovė turi pasiūlyti maistą ir gėrimus, o vėluojant per naktį – nakvynę ir transportą iki viešbučio. Taip pat galite rinktis pinigų grąžinimą arba kitą skrydį.
Turėkite kelionių draudimą. Geras draudimas dažnai padengia papildomas išlaidas dėl vėlavimo ar praleisto persėdimo, kurių aviakompanija nekompensuoja.
Planuokite persėdimus su atsarga. Jei skrendate su persėdimu per Kopenhagą, Miuncheną ar kitus didelius oro uostus, rinkitės ilgesnį tarpą tarp skrydžių.
Sekite oro uosto pranešimus. Daugelis oro uostų informaciją apie sutrikimus skelbia savo svetainėse ir socialiniuose tinkluose greičiau nei aviakompanijos.
Ar Lietuvai gresia panašūs incidentai?
Lietuva, kaip NATO ir ES pasienio valstybė, yra tarp šalių, kurios dažniausiai susiduria su hibridinėmis grėsmėmis. Be balionų iš Baltarusijos, Lietuvos institucijos ne kartą pranešė apie oro erdvės pažeidimus. Vilniaus oro uostas dėl to jau buvo kelis kartus laikinai uždarytas, o keleiviams teko laukti ar skristi iš kitų oro uostų.
Lietuvos institucijos stiprina oro erdvės stebėseną ir aptikimo sistemas. Keleiviams svarbiausia – sekti oro uosto ir aviakompanijų pranešimus, ypač vakarinių ir naktinių skrydžių metu.
Europa ruošiasi gintis
Po pastarųjų incidentų Europos šalys investuoja į dronų aptikimo ir neutralizavimo sistemas. Vokietijos vidaus reikalų ministras Alexanderis Dobrindtas ragino rasti naujų atsakų į hibridinę grėsmę, įskaitant galimybę dronus numušti. Danija 2025 m. buvo laikinai uždraudusi civilinių dronų skrydžius savo oro erdvėje.
Kelionių įpročių tai kol kas iš esmės nepakeitė: Europos oro uostai veikia, o dauguma skrydžių vyksta pagal tvarkaraštį. Tačiau tai, kas dar prieš kelerius metus atrodė neįsivaizduojama, šiandien tapo realybe, su kuria keliautojams tenka gyventi.
