Siauras lentų takas, prikabintas prie vertikalios uolos sienos. Apačioje, maždaug už šimto metrų, srauni upė vingiuoja per tarpeklį. Virš galvos – tik dangus ir uolos. Kadaise šis takas buvo vadinamas vienu pavojingiausių pasaulyje, o jo nuotraukos su nuplyšusiais tiltais ir skylėmis betone sklido internete kaip adrenalino mėgėjų legendos. Šiandien tai viena populiariausių Andalūzijos lankytinų vietų. Tai Caminito del Rey – Karaliaus takelis.
Takas, pastatytas ne turistams
Caminito del Rey yra Malagos provincijoje, El Choro tarpeklyje. Jis pastatytas XX amžiaus pradžioje, maždaug 1901–1905 metais. Takas buvo skirtas ne lankytojams, o darbininkams, kurie statė ir prižiūrėjo hidroelektrines bei kanalus tarpeklyje. Jiems reikėjo būdo pereiti tarp objektų, o vienintelis kelias ėjo palei stačias uolas.
Takelio pavadinimas atsirado 1921 metais, kai Ispanijos karalius Alfonsas XIII atvyko atidaryti netoliese pastatytos užtvankos ir perėjo dalį tako. Nuo tada jis ir vadinamas Karaliaus takeliu.
Kaip takas tapo pavojingas
Bėgant dešimtmečiams takas nebebuvo prižiūrimas. Betoninės plokštės trūkinėjo, kai kur jų visai nebeliko, o vietoj jų liko tik metaliniai strypai, kyšantys iš uolos. Kai kurios takų dalys buvo vos kelių dešimčių centimetrų pločio, be jokių turėklų.
Nepaisant pavojaus, takas traukė alpinistus ir nuotykių ieškotojus iš viso pasaulio. Dalis jų ėjo su apsaugos priemonėmis, kiti – be jų. Tragedijos neišvengtos: XX amžiaus pabaigoje įvyko keli mirtini nelaimingi atsitikimai, ir 2001 metais takas buvo oficialiai uždarytas.
Bet uždarymas lankytojų nesustabdė visiškai. Kai kurie vis tiek bandydavo juo pereiti nelegaliai, todėl Caminito del Rey ir toliau buvo minimas tarp pavojingiausių pasaulio takų.
Atgimimas po restauracijos
Galiausiai vietos valdžia nusprendė taką atkurti. Po didelio rekonstrukcijos projekto, kuris truko kelerius metus, Caminito del Rey vėl atidarytas 2015 metų pavasarį.
Naujasis takas pastatytas virš senojo. Jis turi tvirtas medines lentas, aukštus turėklus ir apsauginius tinklus. Senosios tako dalys vis dar matomos po naujuoju – jos primena, kaip čia atrodė anksčiau. Kai kurios atkarpos turi stiklines grindis, pro kurias galima pažvelgti tiesiai į bedugnę.
Restauruotas takas tapo saugus net ir paprastiems turistams. Tačiau aukštis, siauri tarpekliai ir uolų sienos iki šiol daro įspūdį net ir tiems, kurie nebijo aukščio.
Ką reikia žinoti prieš einant
Bilietus būtina pirkti iš anksto. Lankytojų skaičius per dieną ribojamas, todėl populiariu metu bilietai gali būti išparduoti kelias savaites ar net mėnesius į priekį. Bilietus galima įsigyti oficialioje svetainėje.
Šalmai privalomi. Kiekvienam lankytojui prie įėjimo išduodamas šalmas, kurį reikia nešioti viso maršruto metu. Jis apsaugo nuo krintančių akmenėlių.
Mažiems vaikams neleidžiama. Takas skirtas lankytojams nuo tam tikro amžiaus – jaunesni vaikai neįleidžiami saugumo sumetimais.
Maršrutas vienos krypties. Takas einamas tik viena kryptimi – iš šiaurės į pietus. Visas maršrutas su priėjimo takais siekia apie 7–8 kilometrus, iš kurių pats takas palei uolas – apie 3 kilometrai. Įprastai jam įveikti reikia 3–4 valandų.
Atsižvelkite į orą. Esant stipriam vėjui, lietui ar kitoms nepalankioms sąlygoms, takas gali būti uždarytas. Vasarą tarpeklyje gali būti labai karšta, todėl reikia pasiimti pakankamai vandens.
Ką pamatysite pakeliui
Maršrutas nėra vien siauras takas virš bedugnės. Pirmoji jo dalis veda per Gaitanecho tarpeklį, kur uolos taip arti viena kitos, kad virš galvos matosi tik siauras dangaus ruožas. Vėliau takas išeina į platesnį slėnį su pušynais ir senaisiais vandens kanalais, o paskutinė dalis – įspūdingiausia – driekiasi palei aukščiausias El Choro tarpeklio sienas.
Pabaigoje laukia kabantis tiltas per tarpeklį, nuo kurio atsiveria bene garsiausias tako vaizdas. Daugelis sustoja būtent čia padaryti nuotraukų, o kai kurie prisipažįsta, kad šią vietą pereina neatsimerkę. Pakeliui dažnai matomi grifai, sklandantys virš uolų, ir kalnų ožiai, ramiai šokinėjantys stačiais šlaitais.
Kaip nuvykti
Caminito del Rey yra maždaug valandos kelio automobiliu nuo Malagos. Netoli tako yra El Choro geležinkelio stotis, iki kurios galima nuvykti traukiniu iš Malagos. Tarp tako pradžios ir pabaigos kursuoja autobusas, todėl grįžti į automobilių stovėjimo aikštelę nesudėtinga.
Netoliese esantis Ardaleso miestelis ir aplinkiniai ežerai su turkio spalvos vandeniu – puiki vieta poilsiui po žygio. Daugelis keliautojų čia sustoja papietauti ar išsimaudyti.
Kada geriausia eiti
Geriausias laikas – pavasaris ir ruduo, kai oras švelnus, o tarpeklyje ne per karšta. Žiemą takas taip pat veikia, tačiau gali būti vėsiau ir vėjuočiau. Vasarą verta rinktis ankstyvo ryto laiką, kad išvengtumėte kaitros.
Ar verta?
Daugelis lankytojų sako, kad Caminito del Rey – viena įspūdingiausių patirčių Ispanijoje. Tai ne tik pasivaikščiojimas, bet ir galimybė pamatyti, kaip žmonės kadaise dirbo ir judėjo neįtikėtinomis sąlygomis. Vaizdai į tarpeklį, uolų sienas ir upę apačioje lieka atmintyje ilgam.
O tiems, kurie bijo aukščio, verta žinoti: daug kas eina šiuo taku nepaisydami baimės ir vėliau sako, kad tai buvo vienas drąsiausių jų gyvenimo žingsnių. Saugus, bet vis dar kvapą gniaužiantis – toks šiandien yra buvęs pavojingiausias pasaulio takas.
