Lapkritį Lietuvoje dauguma žmonių sutinka vieną dalyką: lauke tamsu, šlapia ir nesinori niekur eiti. Grįžę iš darbo užsitraukiame užuolaidas, įsijungiame serialus ir laukiame pavasario. Norvegijoje, kur žiemos dar ilgesnės ir tamsesnės, daugybė žmonių elgiasi visai priešingai. Jie apsirengia šilčiau ir eina į lauką. Šį įprotį jie vadina vienu žodžiu – friluftsliv.
Ką reiškia friluftsliv
Žodis friluftsliv tiesiogiai verčiamas kaip „gyvenimas laisvame ore“. Jį išpopuliarino XIX amžiaus norvegų dramaturgas Henrikas Ibsenas, apibūdindamas laisvės ir gamtos jausmą. Šiandien tai daugiau nei žodis – tai gyvenimo būdas, kuris norvegams toks pat natūralus, kaip mums pasivaikščiojimas parke vasarą.
Friluftsliv nereiškia ekstremalių žygių ar sporto pasiekimų. Tai paprastas buvimas gamtoje: pasivaikščiojimas mišku po darbo, slidinėjimas savaitgalį, kavos puodelis prie laužo, iškyla su vaikais net lyjant. Svarbiausia ne tai, ką veikiate, o tai, kad tai darote lauke.
Nėra blogo oro
Skandinavijoje dažnai kartojamas posakis: nėra blogo oro, yra tik netinkami drabužiai. Norvegai jo laikosi labai rimtai. Vaikai nuo mažens turi vandeniui atsparius kombinezonus, vilnonius apatinius drabužius ir gerus batus. Todėl lietus ar sniegas jiems nėra priežastis likti namuose.
Daugelis lietuvių, apsilankiusių Norvegijoje, stebisi, kiek žmonių sutinka miško takuose net lapkričio vakarą su prožektoriais ant galvų. Oslo apylinkių miškai savaitgaliais būna pilni šeimų, bėgikų ir slidininkų. Kai kurie takai apšviesti, todėl jais galima naudotis net tamsiu metu.
Vaikai, kurie miega lauke
Vienas keisčiausių dalykų užsieniečiams – Norvegijos ir kitų Šiaurės šalių tradicija migdyti kūdikius lauke. Vežimėliai su šiltai aprengtais kūdikiais statomi kieme ar balkone net žiemą, kai temperatūra žemiau nulio. Daugelis tėvų įsitikinę, kad gryname ore vaikai miega geriau ir ilgiau.
Darželiuose vaikai lauke praleidžia daug laiko kiekvieną dieną, nepriklausomai nuo oro. Yra ir vadinamųjų lauko darželių, kuriuose beveik visa diena praleidžiama gamtoje. Tai Norvegijoje laikoma įprastu ir net pageidaujamu dalyku.
Teisė vaikščioti visur
Friluftsliv tradiciją palaiko ir įstatymai. Norvegijoje galioja vadinamoji allemannsretten – visuotinė teisė naudotis gamta. Ji leidžia kiekvienam vaikščioti, slidinėti ar stovyklauti didžiojoje dalyje gamtos plotų, net jei jie priklauso privatiems savininkams, jei laikomasi tam tikrų taisyklių. Pavyzdžiui, palapinę galima statyti nedideliu atstumu nuo gyvenamųjų namų ir ne ilgiau kaip tam tikrą laiką.
Ši teisė leidžia norvegams jausti, kad gamta priklauso visiems. Todėl buvimas lauke tampa natūralia kasdienybės dalimi, o ne specialiai planuojama veikla.
Kas ant laužo ir kas kuprinėje
Norvegų žygiai turi savo ritualų. Kuprinėje beveik visada būna termosas su kava ar karšta sriuba, sumuštiniai, vadinamas matpakke, ir dažnai – šokoladas. Ypač populiarus šokoladinis batonėlis Kvikk Lunsj, kurį norvegai sieja su žygiais kalnuose ir kuris būtinas Velykų kelionėse į kalnus.
Žiemą populiaru užkurti nedidelį laužą ir išsikepti dešrelių. Kai kur prie takų yra specialios laužavietės ir nedideli nameliai, kur galima sušilti.
Hytte – namelis, į kurį bėgama kiekvieną savaitgalį
Kita friluftsliv dalis – hytte, nedidelis namelis kalnuose, miške ar prie jūros. Daugybė norvegų šeimų turi tokį namelį arba nuolat juo naudojasi. Savaitgaliais ir per atostogas keliai iš miestų būna užkimšti automobilių, vykstančių į hytte.
Tradicinis hytte paprastas: medinis namelis su krosnimi, kartais be elektros ar tekančio vandens. Būtent paprastumas ir yra esmė. Čia nekalbama apie prabangą – čia slidinėjama, malkos kertamos, žaidžiami stalo žaidimai ir vakarojama prie ugnies. Šiandien daug hytte modernizuota, tačiau jų dvasia išlieka ta pati – pabėgti nuo miesto ir pabūti gamtoje.
Kodėl tai veikia
Norvegai dažnai sako, kad būtent friluftsliv padeda jiems išgyventi ilgas tamsias žiemas. Net trumpas buvimas lauke dienos šviesoje leidžia pajusti dienos ritmą, o fizinis aktyvumas suteikia energijos. Be to, tai laikas, praleistas su šeima ar draugais be ekranų.
Norvegija nuolat patenka tarp laimingiausių pasaulio šalių. Žinoma, tam įtakos turi daug veiksnių, tačiau patys norvegai dažnai mini ir ryšį su gamta.
Ar tai svetima lietuviams
Iš tiesų ne. Lietuviai taip pat turi stiprią ryšio su gamta tradiciją – grybavimas, uogavimas, žvejyba, žiemos išvykos į kaimą. Tik daugeliui šis ryšys šiandien siejasi su vasara. Žiemą jis dažnai nutrūksta.
Išbandyti friluftsliv galima ir be kelionės į Norvegiją. Užtenka kelių paprastų žingsnių: savaitgalio rytą nueiti į artimiausią mišką ar parką, pasiimti termosą su arbata, sumuštinių ir pasivaikščioti valandą ar dvi. Vakare po darbo trumpam išeiti su galvos žibintuvėliu. Svarbiausia – ne atstumas ar tempas, o reguliarumas.
Norvegų pavyzdys rodo, kad žiema nebūtinai turi būti laukimo metas. Kartais užtenka gerų batų, šilto termoso ir sprendimo išeiti į lauką net tada, kai už lango tamsu. Ir galbūt tai paprasčiausias norvegų „laimės receptas“, kurį galima pritaikyti ir Lietuvoje.
