Spalis lietuviams vis dažniau tampa atostogų mėnesiu. Kainos krenta, Pietuose dar vasara, o namie jau lyja. Tačiau sodininkai žino, kad būtent spalio viduryje sode vyksta svarbiausi pasiruošimo žiemai darbai. Ir jei išvažiuosite dviem savaitėms, šalnos nelauks, kol grįšite.
Pirmosios rimtesnės šalnos Lietuvoje dažniausiai užklumpa būtent spalį, o kartais ir rugsėjo pabaigoje. Viena šalta naktis gali sunaikinti tai, kas augo visą vasarą. Todėl prieš krausiant lagaminą verta skirti savaitgalį sodui.
1. Įneškite šalčiui jautrius augalus
Pelargonijos, fuksijos, oleandrai, citrusai, rozmarinai ir kiti vazoniniai augalai, kurie vasarą puošė terasą, šalnų neištveria. Jei per jūsų atostogas termometras naktį nukris žemiau nulio, grįžę rasite pajuodusius lapus.
Įneškite juos į vėsią, šviesią patalpą dar prieš išvykdami, net jei orų prognozė atrodo švelni. Prognozė dviem savaitėms į priekį yra tik spėjimas, o augalas, sušalęs vieną naktį, dažniausiai nebeatsigauna.
2. Pasirūpinkite jurginų ir kardelių gumbais
Jurginų gumbus tradiciškai rekomenduojama kasti po pirmos šalnos, kai lapai pajuoduoja. Bet jei išvykstate, o šalnų dar nebuvo, laukti nebėra kada. Iškaskite juos prieš kelionę, nupjaukite stiebus paliekant 10–15 centimetrų, leiskite kelias dienas pradžiūti vėsioje vietoje ir palikite laikyti rūsyje ar kitoje vėsioje patalpoje.
Kardelių gumbasvogūniai paprastai kasami rugsėjo pabaigoje–spalio pradžioje, tad iki spalio vidurio juos verta jau turėti išdžiovintus.
Jei to nepadarysite, grįžę rasite gumbus, kuriuos šaltis pažeidė dar žemėje. Pavasarį jie supus.
3. Pasodinkite česnakus ir tulpes
Žieminiai česnakai Lietuvoje sodinami nuo rugsėjo vidurio iki spalio vidurio, kad spėtų įsišaknyti, bet nepradėtų dygti. Jei planuojate kelionę spalio antroje pusėje, česnakus pasodinkite prieš ją.
Tulpes, narcizus ir kitus svogūninius gėlynų augalus galima sodinti iki pat žemės įšalo. Bet jei nupirktos svogūnėlių pakuotės dvi savaites gulės šiltame bute, jie gali imti dygti ar pelyti. Geriau juos pasodinti iš karto.
4. Gausiai palaistykite visžalius augalus
Tujos, kadagiai, rododendrai ir buksmedžiai žiemą garina drėgmę per spyglius ir lapus, o iš įšalusios žemės vandens pasiimti negali. Jei ruduo sausas, pavasarį jie paruduoja ne nuo šalčio, o nuo troškulio.
Prieš išvykdami gausiai palaistykite juos, ypač jaunus sodinukus. Viena gera, 10–20 litrų porcija prie kiekvieno krūmo yra naudingesnė už kelis lengvus palaistymus.
5. Ištuštinkite laistymo sistemas
Žarnos, lauko čiaupai ir lietaus vandens statinės yra pirmosios šalnų aukos. Užšalęs vanduo plečiasi ir gali suskaldyti plastikinę statinę ar sugadinti čiaupą. Ištuštinkite statines, susukite žarnas ir užsukite lauko čiaupų vožtuvus iš vidaus. Jei turite automatinę laistymo sistemą, ją reikia išpūsti ir išjungti.
6. Nugrėbkite lapus nuo vejos
Storas šlapių lapų sluoksnis ant vejos per dvi savaites gali padaryti daugiau žalos, nei atrodo. Po juo žolė negauna šviesos, pradeda gelsti, o pavasarį tose vietose dažnai atsiranda pelėsis ir plikės. Prieš išvykdami nugrėbkite lapus ir, jei veja dar auga, nupjaukite ją paskutinį kartą, palikdami 5–6 centimetrų aukštį.
Lapų išmesti nereikia. Jie puikiai tinka kompostui arba mulčiui po krūmais.
7. Nuimkite paskutinį derlių
Obuoliai ir kriaušės, likę ant medžių, per šalną gali sušalti, o nukritę – supūti ir pritraukti graužikus. Moliūgai ir cukinijos šalnų nemėgsta, morkos ir burokėliai pakenčia lengvus šalčius, bet dvi savaites jų žemėje palikti rizikinga, jei prognozuojamos šalnos.
Nukritusius ir puvinio pažeistus vaisius surinkite. Jie yra ligų židinys kitiems metams.
8. Uždenkite tai, ko neįnešite
Jei sode auga šalčiui jautresni augalai, kurių neperkelsite, paruoškite agroplėvelę ar specialų uždengimo audinį. Jį galite palikti šalia ir paprašyti kaimyno uždengti, jei prognozė pasikeis. Rožių kol kas uždengti nereikia: tai daroma vėliau, kai dirva šiek tiek pašąla.
9. Pasirūpinkite kambariniais augalais
Dvi savaitės be laistymo daugumai kambarinių augalų yra per daug. Sudėkite juos į vieną vietą toliau nuo radiatoriaus, nes spalį jau prasideda šildymo sezonas ir patalpos išdžiūsta. Galima naudoti laistymo kūgius, savaime laistančius vazonus ar senovinį triuką: indą su vandeniu ir medvilninę virvelę, kurios kitas galas įkištas į vazono žemę.
Ką žinoti lietuviams
Sekite šalnų prognozes. Hidrometeorologijos tarnyba apie šalnas įspėja iš anksto. Įsidiekite orų programėlę su pranešimais savo vietovei, kad kelionės metu matytumėte, ko tikėtis namie.
Kaimynas – geriausias draudimas. Paprašykite kaimyno ar giminaičio kartą per savaitę užsukti: patikrinti, ar viskas tvarkoje, uždengti augalus ir išimti laiškus. Už tai parvežkite lauktuvių.
Nepalikite šiukšlių. Rudenį pelės ir žiurkės ieško šiltų vietų. Organinės atliekos šalia namo yra kvietimas. Kompostą uždenkite, o šiukšliadėžes ištuštinkite.
Sutvarkytas sodas yra tas pats, kas sutvarkyti namai prieš kelionę. Pasirūpinę juo iš anksto, atostogų metu galėsite ramiai mėgautis saule, o ne nerimauti dėl kiekvienos šalnos prognozės.
