Kruizai ilgai buvo laikomi vienu patogiausių būdų pamatyti daug vietų per trumpą laiką. Tačiau miestai ir salos, kuriose kruiziniai laivai išlaipina tūkstančius žmonių per kelias valandas, vis garsiau sako, kad tai kainuoja per daug. Atsakas – naujieji kruizų keleivių mokesčiai, kurie plinta po visą Europą.
Graikija: 20 eurų Santorinyje ir Mikone
Graikijos salos Santorinis ir Mikonas pradėjo imti 20 eurų mokestį iš kiekvieno kruizo keleivio piko sezonu. Tai vienos labiausiai kruizų apkrautų salų Viduržemio jūroje.
Santorinio situacija ypač aštri. Siauri kalnų keliai, nedidelis uostas ir garsiosios baltos gyvenvietės ant kalderos krašto nebuvo sukurti tūkstančiams žmonių, atplaukiančių vienu metu. Kai kuriomis dienomis saloje vienu metu stovi keli dideli laivai, o gatvelės Oijoje ar Firoje virsta nejudančia minia.
Mokestis, kaip teigiama, skirtas padėti salai susidoroti su infrastruktūros apkrova ir skatinti tvaresnį turizmą.
Norvegija: 100 kronų už parą
Norvegija, kuri ilgai priešinosi turistų mokesčiams, dabar ruošia ir kruizų mokestį. Vyriausybė pasiūlė leisti tinkamoms savivaldybėms imti 100 Norvegijos kronų už kiekvieną kruizo keleivį už kiekvieną pradėtą parą, kurią laivas praleidžia savivaldybėje. Galutinės taisyklės rengiamos atskirai nuo nakvynės mokesčio, kuris kai kuriose savivaldybėse įsigalios nuo 2027 m.
Tai ypač aktualu fjordų regionams. Geirangeryje, Flåme, Bergene ar Tromsėje kruiziniai laivai sezono metu išlaipina tūkstančius žmonių per dieną. Mažos gyvenvietės, kuriose gyvena vos keli šimtai žmonių, sezono metu tampa perpildytos.
Kodėl būtent kruizai
Kruizų turizmas skiriasi nuo įprasto. Viešbučiuose apsistojęs turistas moka už nakvynę, valgo vietos restoranuose ir dažnai praleidžia vietoje kelias dienas. Kruizo keleivis atplaukia ryte, išlipa kelioms valandoms ir vakare vėl išplaukia. Didžiąją dalį maisto ir pramogų jis gauna laive, todėl vietos ekonomikai lieka nedaug. O apkrova gatvėms, paplūdimiams ir lankytinoms vietoms būna didžiulė, nes tūkstančiai žmonių atvyksta vienu metu.
Be to, laivai uostuose dažnai naudoja dyzelinius variklius, todėl kai kuriuose uostamiesčiuose kyla ir oro taršos problema. Norvegija šią sritį jau griežtina: į kai kuriuos pasaulio paveldo fjordus ateityje galės įplaukti tik mažesnės taršos laivai.
Amsterdamas ir kiti
Graikija ir Norvegija nėra vienintelės. Amsterdamas jau kurį laiką taiko kruizų keleivių mokestį, o miestas ne kartą svarstė net riboti kruizinių laivų skaičių centre. Venecija dar anksčiau uždraudė didiesiems kruiziniams laivams įplaukti į istorinį centrą. Barselona taip pat didino mokesčius kruizų keleiviams, kurie mieste praleidžia tik kelias valandas.
Bendra logika visur panaši: kruizų keleiviai mieste praleidžia mažai laiko, mažai išleidžia vietoje, bet sukuria didelę apkrovą gatvėms, transportui ir lankytinoms vietoms.
Ar tai pakeis kruizų kainas?
Daugeliu atvejų tokie mokesčiai įtraukiami į kruizo kainą arba uosto mokesčius, kuriuos keleivis sumoka perkant bilietą. Tad tiesiogiai išsiimti piniginę dažniausiai nereikia. Tačiau kelionė, aplankanti kelias tokias vietas, gali pabrangti keliomis dešimtimis eurų.
Palyginus su visa kruizo kaina, tai nėra didelė suma. Bet mokesčiai rodo kryptį: vis daugiau vietų nori, kad turistai mokėtų už tai, ką vartoja.
Ką tai reiškia keliautojams
- Patikrinkite, kas įskaičiuota. Perkant kruizą verta pasidomėti, ar uosto ir vietos mokesčiai įtraukti į kainą.
- Rinkitės ne piko laiką. Mokesčiai ir minios dažnai mažesni ne sezono metu.
- Leiskite pinigus vietoje. Jei jau esate krante, pavalgykite vietos restorane ar įsigykite suvenyrą iš vietinio meistro – tai padeda vietos bendruomenei.
- Apsvarstykite alternatyvas. Kartais saloje verta pasilikti kelioms naktims, o ne pamatyti ją per keturias valandas.
Lietuviams: kruizai vis populiaresni
Lietuviai vis dažniau renkasi kruizus Viduržemio jūroje ar Norvegijos fjorduose. Kruizai iš Barselonos, Venecijos apylinkių ar Kylio į Norvegiją tampa populiariu atostogų formatu, ypač šeimoms ir vyresnio amžiaus keliautojams.
Naujieji mokesčiai kruizų nesustabdys, bet primena paprastą dalyką: vietos, kurias norime pamatyti, turi ribas. Ir jei norime, kad Santorinis ar Geirangeris išliktų tokie pat gražūs, gali tekti už tai sumokėti šiek tiek daugiau.
