Penkioliktųjų vestuvių metinių proga Rimas pasiūlė Egiptą. Mane tai labai nudžiugino: niekada nebuvome prie Raudonosios jūros, o draugė pasakojo apie koralus, kuriuos matai vos įbridęs į vandenį.
„Viskuo pasirūpinsiu aš“, – pasakė jis. – „Tai mano dovana tau.“
Kai paklausiau, kokį viešbutį jis išsirinko, atsakė trumpai:
„Viešbutį renkuosi aš, nes moku aš. Tu tik pasiimk maudymosi kostiumėlį.“
Man tai pasirodė net romantiška. Paslaptis, staigmena. Draugėms pasakojau, kad Rimas organizuoja metinių kelionę ir nieko neatskleidžia.
Pirmas įspūdis
Skridome naktį, Hurgadoje nusileidome auštant. Autobusas vežė mus pro prabangius viešbučius prie jūros, su palmėmis ir baseinais. Kiekvieną kartą, kai jis sulėtindavo, laukiau, kad tai bus mūsų. Bet jis važiavo toliau, kol sustojo miesto gilumoje, prie trijų aukštų pastato apsilupusiu fasadu.
Kambario langas žiūrėjo į statybvietę. Iki jūros, kaip paaiškėjo, reikėjo važiuoti viešbučio autobusiuku dvidešimt minučių, ir jis važiuodavo du kartus per dieną. Maitinimas – „pusryčiai įskaičiuoti“: virti kiaušiniai, duona ir kava iš aparato.
Rimas gūžtelėjo pečiais: „Na ir ką? Kambarys švarus. Mes juk ne viešbutyje sėdėti atvažiavome.“
Antrą dieną bandžiau būti pozityvi. Nuvažiavome autobusiuku prie jūros, bet paplūdimys, priklausęs mūsų viešbučiui, buvo mažas smėlio ruožas tarp dviejų prabangių kompleksų. Gultų neužteko, skėčių irgi. Rimas visą dieną skaitė telefone naujienas, o aš žiūrėjau į kaimyninio viešbučio baseiną ir galvojau, kad ne taip įsivaizdavau mūsų metines.
Tiesa
Trečią dieną, kai Rimas miegojo, jo telefonas ant naktinio stalelio suvibravo. Ekrane pasirodė elektronikos parduotuvės žinutė: „Jūsų užsakymas paruoštas atsiimti. Ačiū, kad pirkote!“ Su suma. Beveik pusantro tūkstančio eurų. Naujas išmanusis telefonas ir išmanusis laikrodis.
Kai jis pabudo, jau sėdėjau su ta žinute.
Pasirodo, metinėms jis buvo atidėjęs nemažą sumą. Bet pamatė akciją ir nusprendė, kad „prabangus viešbutis vis tiek tik permokėjimas“. Nupirko pigiausią variantą, o likusiais pinigais pradžiugino save.
„Tai irgi bendri pinigai“, – teisinosi jis. – „Telefonu naudosimės abu.“
„Rimai, tu man sakei, kad tai tavo dovana man.“
Visą tą dieną nekalbėjome. Aš sėdėjau ant lovos ir žiūrėjau pro langą į statybvietę, kur darbininkai jau nuo septynių ryto kalė plaktukais. Galvojau ne apie viešbutį. Galvojau apie tai, kad žmogus, su kuriuo pragyvenau penkiolika metų, mūsų metinėms rinkosi tai, kas pigiausia man, ir tai, kas geriausia sau.
Ką padariau
Tą pačią dieną nuėjau į kelionių agentūros atstovybę netoli mūsų viešbučio. Paklausiau, ar galima likusioms keturioms naktims persikelti į viešbutį prie jūros. Pasirodė, kad galima, už primoką.
Primoką sumokėjau savo kortele, iš savo santaupų. Užsakiau kambarį su vaizdu į jūrą, viskas įskaičiuota, su nuosavu paplūdimiu ir koralų rifu.
Rimui pasakiau: „Aš persikeliu. Tu gali likti čia, jei tau šis kambarys tinka. Arba susimokėk savo dalį ir atvažiuok.“
Jis iš pradžių juokėsi, paskui pyko. Vakare atvažiavo su lagaminu. Savo dalį sumokėjo tą patį vakarą, iš tos sumos, kurią buvo „sutaupęs“.
Kai įžengėme į naują kambarį ir pro balkono duris pamatėme turkio spalvos jūrą, Rimas ilgai stovėjo tylėdamas. Paskui pasakė: „Taip, tai visai kas kita.“ Daugiau jam nieko sakyti nereikėjo.
Paskutinės dienos
Likusios dienos buvo tokios, kokių ir norėjau. Nardžiau su kauke tarp spalvotų žuvų, plaukiau laivu į Giftuno salą, vakarais gėrėme kavą terasoje su vaizdu į jūrą. Rimas daugiausia tylėjo, bet, manau, pirmą kartą per penkiolika metų suprato, kad mano norai irgi svarbūs.
Grįžus namo jis pats pasiūlė kitas keliones planuoti kartu. Ir biudžetą, ir viešbutį. O naująjį telefoną jis vis dar nešioja. Kaskart, kai jį išsitraukia, nusišypsau ir paklausiu, ar jis prisimena, kiek tas telefonas iš tikrųjų kainavo.
Draugės, išgirdusios šią istoriją, juokėsi iki ašarų. O viena pasakė tai, ką dažnai prisimenu: „Dovana, kurios negali pamatyti, nėra staigmena. Tai paslaptis.“ Ir paslaptys, kaip paaiškėjo, kartais kainuoja daugiau nei viešbutis prie jūros.
Kitas metines šventėme Kretoje. Viešbutį rinkomės kartu, vakarais prie kompiuterio, skaitydami atsiliepimus. Rimas pats pasiūlė kambarį su vaizdu į jūrą.
Ką verta žinoti keliaujant
Renkantis viešbutį kurortuose, ypač Egipte, verta atkreipti dėmesį į kelis dalykus: atstumą iki jūros, ar viešbutis turi savo paplūdimį, kas įskaičiuota į kainą ir ką rašo naujausi keliautojų atsiliepimai. Pigiausias variantas dažnai reiškia, kad sutaupysite kelionės kokybės sąskaita. O svarbiausia: jei kelionė skirta dviem, abu turėtų žinoti, už ką moka.
Ar jums yra tekę nusivilti viešbučiu, kurį išrinko kitas?
